Rašytojos Viktorijos Urbonaitės mintys apie knygas

2023-03-03

 

Rašytoja, kūrybinio rašymo mokytoja ir populiarios LRT laidos „Išpažinimai“ vedėja Viktorija Urbonaitė atsako į klausimus apie knygas.

Viktorija pastebi: „… kai šalia vyksta karas, daug labiau kreipiu dėmesį, iš kur yra autorius ir kokios jo(s) pažiūros. Vertybinis stuburas pasidaro ne mažiau svarbus nei pati knyga“.

Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Man atrodo, kad knygos esmė yra gebėjimas kalbėti į skaitytojo vidų, prakalbinti jo sielą, užkrėsti gyvenimu, nedaugiažodžiauti, neglostyti savo (rašytojo) ego kailiuko, nepataikauti skaitytojui, bet suvedžioti jį, priversti jį bėgti puslapiais, godžiai nerti į pasakojimą, leistis transformuojamam teksto ir žodžio.

Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Herman Melville „Mobis Dikas, arba banginis“ yra gyvenimo knyga. Beprotiškai stora, iš pirmo žvilgsnio keista, sudėtinga, bet kuo toliau, tuo labiau supranti jos unikalumą, žavesį, išmintį, nepaprastą gylį ir plotį. Tiesiog neleistina būti neskaičius šito šedevro.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Tiesą sakant, net susimąsčiau. Taip norėčiau dabar skelti, kokią smagią istoriją, bet nieko tokio neprisimenu :). Paprastai su knygomis elgiuosi pagarbiai, tad jos ir dirba knygomis, o ne kavos staliukais ar duonos raikymo lentelėmis.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Oi, tikrai ne. Priešingai, šiuolaikiniam moderniam žmogui knygos turi būti pasiekiami kuo įvairesniais formatais. Kiek daug aš pati esu perskaičiusi knygų telefone, naudodama įvairias knygų skaitymo platformas! Kelionėje, netikėtai neįvykus darbo susitikimui, laukiant eilėje prie gydytojo kabineto – oho, kiek puslapių galima perskaityti. Elektroninės ar popierinės knygos, man regis, nesvarbu – svarbu, kad žmonės skaito ir tai keičia jų vidų, jų pasaulį.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Užaugau labai knygas vertinančioj ir daug skaitančioj šeimoj. Nuo savo senelių ir tėvų skiriuosi gal tik tuo, kad nemažai knygų, kurias skaitau, yra skaitmeninės.

Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Mano namuose yra tokia taisyklė, gimusi iš labai karčios praktikos, kad knygos, deja, niekam neskolinamos, nes savo asmeninę biblioteką atsirinkinėju labai dėmesingai, investuoju į ją, dažnai skaitydama žymiuosi komentarus, todėl knygos tampa labai asmeniškomis, tad didžioji dalis mano knygų yra arba labai sunkiai begaunamos, retos, arba man brangios emociškai. Bet yra ir tokia lentyna, iš kurios paimtos knygos, net jei negrįš, nesukels didelio sielvarto.

Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?

Stebuklinė romantinė nuotykių tragikomedija.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Oi, niekada apie tai nepagalvojau. Man regis, kai knyga gera, tai nelabai svarbu, kokia autoriaus tėvynė. Nors gal dabar, kai šalia vyksta karas, daug labiau kreipiu dėmesį, iš kur yra autorius ir kokios jo(s) pažiūros. Vertybinis stuburas pasidaro ne mažiau svarbus nei pati knyga.

Jeigu rašytumėt, apie ką būtų naujausia knyga?

Tiesą sakant, tą romaną jau kurį laiką nešiojuosi viduj ir galvoju siužetą. Visi mano tekstai yra apie meilę, nes ji yra svarbiausia gyvenime, dėl jos verta gyventi. Tik noriu rašyti ne apie saldžią, lengvą meilę, bet apie tą, kuri kainuoja, kuri sveria, kuri keičia gyvenimus, kuri padeda pereiti juodžiausius slėnius, kuri šviečia net iš kapo duobės.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Tai šviežutėlė Costantino D’Orazio knyga „Caravaggio. Gyvenimo ir šedevrų paslaptys“.