Rubrikoje 10 klausimų apie knygas – Vytauto Nosevičiaus mintys
Į klausimus apie knygas atsako žurnalistas, kelionių vadovas – organizatorius Vytautas Nosevičius.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį ?
Taip, ir ne kartą, pavyzdžiui, besiruošdamas į kalnus, išeidamas su šuniu į lauką, į kuprinę prisidėdavau sunkiausių knygų tomus ir taip vaikščiodamas treniruodavau pečius ir nugarą, neretai per dailės pamoką su vaikais panaudojame didesnės apimties kietais viršeliais knygą, kad patogiai pasidėtume lapą popieriaus.
Man vertinga knyga iš kurios galiu pasisemi kažkokios išminties, dėka jos patobulėti.
Bibliotekos darbuotojams patarčiau skaityti daug knygų J, viena kokia neapsiriboti J. Bibliotekos darbuotojai turėtų sekti knygų madas ir žinoti visus populiariausius to meto rašytojus. Bet jei vieną kokią, tai gal aktoriaus režisieriaus Kęstučio Marčiulyno – Bo Haeng Sunim “Laiškai iš Drakono kalnų” arba labai linksmą Rasos de Silva knygą –„ Kaip išgyventi amžių sandūroje”.
Taip, ir ne kartą. Pavyzdžiui, besiruošdamas į kalnus, išeidamas su šuniu į lauką, į kuprinę prisidėdavau sunkiausių knygų tomus ir taip vaikščiodamas treniruodavau pečius ir nugarą. Neretai per dailės pamoką su vaikais panaudojame didesnės apimties kietais viršeliais knygą, kad patogiai pasidėtume lapą popieriaus ir t.t.
Jei žvelgiant kainos požiūriu, tai, galbūt, jos pigesnės ir patogiau susimesti daug knygų į vieną mažą skaityklę, kai kur nors keliauji, bet namie ramiai paskaityti visgi „fainiau” popierinę.
Manau, taip, tikrai turi. Man knyga buvo viskas, buvau be galo judrus vaikas ir mane vienintelis dalykas kas pristabdydavo – tai knygos. Skaitydavau jas visur, kaime pas močiutę prie beržų, troleibuse vykdamas į treniruotes kovos menų, namie, pamokų metų ir t.t. Man knygos labai svarbu, tuo metu knygos buvo vienintelis žinių šaltinis.
Turiu keletą, viena jų – kinų rašytojo Wu Cheng’en „Kelionė į Vakarus” (“Journey to the West”).
Tikrai NUOTYKIŲ ŽANRO
Man labai patinka Tolimųjų Rytų šalių autoriai: Kinijos, Korėjos, Japonijos. Patinka kartvelų literatūra, armėnų, Dalai Lamos knygos ir, be abejo, tautiečiai.
Matyt, mano biografinė, ten nuotykių bei linksmų nutikimų tikrai netrūktų, kaip tik dabar mąstau apie tai.
Oi, daugybę vienu metu. Prie mano stalo krūvos knygų, o kai einu gulti, išsyk nešuosi gal kokias 6-8 knygas. Visada domino karinė literatūra, bet šiuo metu ypač susidomėjau mūsų partizanų knygomis, neseniai perskaičiau Juozo Daumanto “Partizanai”, labai patiko. Dabar skaitau Adolfo Ramanausko (Vanago) “Daugel krito sūnų…”, eilėje laukia Arvydo Anušausko “Aš esu Vanagas”. Taip pat, pasidėjęs naują Jo Šventenybės Dalai Lamos iliustruotą biografiją, kurią nesenai išleido Lietuvos raštytojų sąjungos leidykla, Kęstučio Marčiulyno –Bo Haeng Sunim “Laiškai iš Drakono kalnų”.