Menininkų aistros prieš 100 metų

2022-12-20

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriaus fonduose saugomas 1922 m. gruodžio 24 d. pasirodęs vienkartinis leidinys – Lietuvių meno kūrėjų biuletenis. Šis dešimties puslapių leidinys buvo skirtas, deja, ne šventėms ir ne menui, bet Lietuvos meno kūrėjų draugijos narių nesutarimams paaiškinti, įvardyti asmenims, siekusiems pakenkti organizacijos veiklai ir geram vardui.

Lietuvių meno kūrėjų draugija veikė 1920–1929 m. Kaune, o 1934 m. buvo oficialiai likviduota. Turėjo Dramos, Literatų, Muzikų ir Plastikos sekcijas. Draugijos nariai rinko lietuvių dailės kūrinius, rengė parodas, koncertus, skelbė konkursus, steigė kūrybines įstaigas, rėmė užsienyje studijuojančius menininkus. 1920 m. išleido du laikraščio Menas numerius. Draugijai pirmininkavo Adomas Varnas (1920–1923), Justinas Vienožinskis (1923–1925), Balys Sruoga (1925–1927), Faustas Kirša (1927–1929).

Jaunoje valstybėje kultūrinės veiklos raidą varžė skurdas ir patalpų trūkumas. Po trejų gyvavimo metų Lietuvių meno kūrėjų draugiją suskaldė nesutarimai dėl patalpų Maironio g. 3 Kaune. Ten nuo Draugijos atskilusi menininkų grupė, kurią sudarė Vilius Jomantas, Antanas Sutkus, Vytautas Bičiūnas, Antanas Šmulkšys, Kazys Puida ir Ona Pleirytė-Puidienė, siekė įsteigti modernų „Vilkolakio“ teatrą. Dauguma Draugijos narių tam nepritarė, minėtas patalpas ketino atiduoti M. K. Čiurlionio galerijai, kurioje eksponuotų sukauptą paveikslų kolekciją bei tautodailės dirbinius. Atskilėliai spaudoje skleidė melagingas, Draugiją žeminančias žinutes. V. Bičiūnas, Seimo narys, buvęs Draugijos valdybos narys ir reikalų vedėjas, apskundė Draugiją Vidaus reikalų ministerijai, neva organizacija esanti nelegali, neturinti registruoto statuto. Revizija nustatė, kad skundas buvo melagingas.

Norėdama atskleisti savo poziciją, Lietuvos meno kūrėjų draugija nusprendė išleisti Biuletenį, kuriame atskilėlius demaskavo, leidinio žodžiais, kaip „šaiką, kuriai nėra nieko ne tik šventa, bet ir žmoniška“. Biuletenyje buvo paskelbti ne itin etiški Laisvės, Lietuvos dienraščiuose ir kitur paviešinti atskilėlių grupės pranešimai, taip pat Draugijos atsakymai į juos. Leidinyje taip pat išspausdinti įvairūs Draugijos ir Kauno miesto valdybos dokumentai, susiję su pagrindiniu ginčų objektu – Draugijai paskirtomis patalpomis. Jurgis Šlapelis Biuletenio straipsnyje „Etika ir idėjingumas“ pašiepė atskilėlių grupės etikos supratimą: jie, nors kritikavo sustabarėjusius valstybės remiamus menininkus, bet ir patys nevengė pasinaudoti valstybės biudžeto lėšomis. Be to, Biuletenyje buvo paskelbtas Lietuvių meno kūrėjų draugijos visuotinio susirinkimo, įvykusio 1922 gruodžio 8 dieną, protokolas.

Literatūra

Liutkus, Viktoras; Vengris, Antanas. Lietuvių meno kūrėjų draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2008, t. 13, p. 174.
Puida, Kazys; Jomantas, Vilius; Sutkus, Antanas. Intrygos ar idėja? Krašto balsas, 1922 gruodžio 15 (Nr. 39), p. 2–3.