Ką skaito Vrublevskių bibliotekos bendruomenė?

Susipažinkime, ką skaito, kuo domisi Bibliotekos bendruomenė. Mūsų dirba net 152, esame labai skirtingi, sukaupę pačias įvairiausias skaitymo patirtis. Klausimyne pateikta keturiolika klausimų, susijusių su skaitytomis knygomis. Atsakymus pateikė darbuotojai iš Retų spaudinių, Fondų ir vartotojų aptarnavimo, Skaitmeninimo bei Komunikacijos skyrių. Sužinosite, kurias knygas darbuotojai yra skaitę ne vieną kartą, o kurias rekomenduoja turėti kiekvienam savo namuose, atsakymai atskleidžia ir du dažniausiai pasikartojančius autorius, t. y. Georgeʼą Orwellą ir Axelį Munthę.

Knyga, kurią, Jūsų nuomone, turėtų perskaityti kiekvienas žmogus.

Axelis Munthė, „Knyga apie San Mikelę“ (Jolanta Berniūnienė, Retų spaudinių skyrius);
Juozas Erlickas, „History of Lithuania“ (Inga Berulienė, Komunikacijos skyrius);
Georgeʼas Orwellas, „1984“ (Aurius Andrijauskas, Skaitmeninimo skyrius);
Miguelis de Cervantesas, „Don Kichotas“ (Vika Petrikaitė, Komunikacijos skyrius);
„Lietuvos Respublikos konstitucija“. (Giedrė Žėkienė, Fondų ir vartotojų aptarnavimo syrius);
Antanas R. Čaplinskas, „Vilniaus istorija. Legendos ir tikrovė“ (G. Žėkienė, Fondų ir vartotojų aptarnavimo skyrius).

Knyga, kurią, Jūsų nuomone, turėtų perskaityti kiekvienas bibliotekininkas (galbūt tokia, kuri padeda bibliotekininkui dirbti, suteikia informacijos).

Jeanas-Claudas Cariereʼas ir Umbertas Ecas, „Nesitikėkite atsikratyti knygų“ (I. Berulienė, Komunikacijos skyrius);
Vanda Stonienė, „Lietuvos knyga ir visuomenė“ (J. Berniūnienė, Retų spaudinių skyrius);
Irene Vallejo, „Knygos gimimas. Kaip užrašytas žodis tapo amžinas“ (L. Anušauskienė, Komunikacijos skyrius);
Rayʼus Bradburyʼs, „451° Farenheito“ (A. Andrijauskas, Skaitmeninimo skyrius);
Arvydas Pacevičius, sud., „Bibliotheca Lituana III. Sugražinta praeitis“ (G. Žėkienė, Fondų ir vartotojų aptarnavimo skyrius).

Knyga, kuri turėtų būti kiekvieno išsilavinusio žmogaus namuose.

Agnė Narušytė, „Camera Obscura: Lietuvos fotografijos istorija, 1839–1945“ (V. Petrikaitė, Komunikacijos skyrius);
Yuval Noah Harari, „21 pamoka XXI amžiui“ (I. Berulienė, Komunikacijos skyrius);
„Kiekvieno išsilavinusio žmogaus namuose visada yra metodinės literatūros, susijusios su jo veikla, taip pat turėtų būti jo šalies konstitucija, užsienio kalbų žodynų, enciklopedijų, mėgstamų filosofijos klasikų kūrinių ir, be abejo, keletas grožinės literatūros kūrinių, kurie paliko įspūdį“ (G. Žėkienė, Fondų ir vartotojų aptarnavimo skyrius);
„Kiekvienas turbūt pats sprendžia, ką būtina turėti namuose, kas – „Bibliją“, kas – „Šeimininkės vadovą“, kas – „Baudžiamajį kodeksą“, tai labai asmeniška“ (J. Berniūnienė, Fondų ir vartotojų aptarnavimo skyrius);
„Biblija“, „Lietuvių kalbos žodynas“ (J. Berniūnienė, Retų spaudinių skyrius).

Klasikos kūrinys, kurį patartumėte perskaityti kiekvienam.

Georgeʼas Orwellas, „Gyvulių ūkis. 1984-ieji“ (I. Berulienė, Komunikacijos skyrius);
Georgeʼas Orwellas, „1984“ (V. Petrikaitė, Komunikacijos skyrius);
Axelis Munthė, „Knyga apie San Mikelę“; Erichas M. Remarqueʼas „Vakarų fronte nieko nauja“ (J. Berniūnienė, Retų spaudinių skyrius);
Friedrichas Nietzschė, „Žmogiška, pernelyg žmogiška“, Arthuras Schopenhaueris, „Gyvenimo išminties aforizmai“. (G. Žėkienė, Fondų ir vartotojų aptarnavimo skyrius);
Hermanas Melvilleʼis, „Mobis Dikas“ (A. Andrijauskas, Skaitmeninimo skyrius).

Knyga, kurią vertėtų įtraukti į mokyklos programą.

Lee Mcintyreʼis, „Post tiesa“ (I. Berulienė, Komunikacijos skyrius);
Broniaus Radzevičiaus, „Priešaušrio vieškeliai“ (J. Berniūnienė, Retų spaudinių skyrius);
Laima Muktupavela, „Pievagrybių testamentas“ (V. Petrikaitė, Komunikacijos skyrius);
Svetlana Aleksijevič, „Černobylio malda. Ateities kronika“ (V. Petrikaitė, Komunikacijos skyrius);
Ruta Sepetys, „Tarp pilkų debesų“; Viktoras Ašmenskas, „Generolas Vėtra“; Adolfas Ramanauskas-Vanagas, „Partizanų gretose“; Rita Valantytė „Laužytojai“; Petras Stankeras, „Pralaimėta Adolfo Hitlerio kova“; Ingrida Jakubavičienė, „Duetas: Antanas ir Sofija Smetonos“; „Romo Kalantos auka: 1972 metų Kauno pavasaris“. (G. Žėkienė, Fondų ir vartotojų aptarnavimo skyrius);
Arvydas Anušauskas, „Aš esu Vanagas“ (L. Anušauskienė, Komunikacijos skyrius).

Knyga, kuri pažadintų norą skaityti net ir tuos, kurie nemėgsta knygų.

Jeromeʼas K. Jeromeʼas, „Trise valtimi (neskaitant šuns)“ (J. Berniūnienė, Retų spaudinių skyrius);
Ernestas Hemingwayʼus, „Senis ir jūra“ (A. Andrijauskas, Skaitmenimo skyrius);
Douglas Adamsas, „Keliautojo autostopu gidas po galaktiką“ (V. Petrikaitė, Komunikacijos skyrius);
„Tiems, kurie nemėgsta knygų, aš vis tik rekomenduočiau ne griebtis kokios nors konkrečios knygos, o žiūrėti filmus, kurie pastatyti, remiantis knygomis, turbūt taip gali kilti noras ir skaityti, ypač jei filmas palieka įspūdį… (pvz., Sepetys R. „Tarp pilkų debesų“)“. (G. Žėkienė, Fondų ir vartotojų aptarnavimo skyrius).

Pirmoji knyga, kurią perskaitėte.

Justinas Marcinkevičius „Grybų karas“ (I. Berulienė, Komunikacijos skyrius);
„Didžiausią įspūdį iš vaikystės skaitinių paliko Nikolajaus Kuno „Senovės graikų legendos ir mitai“ (J. Berniūnienė, Retų spaudinių skyrius);
„Didžiausią įspūdį paliko Vilhelmo Haufo „Šaltoji širdis“ (V. Petrikaitė, Komunikacijos skyrius);
„Panama labai graži: kaip Tigriukas ir Meškiukas keliavo i̜ Panama̜“ (A. Andrijauskas, Skaitmeninimo skyrius).

Kokias žinote knygas, kuriose veiksmas vyksta bibliotekoje?

Umbertas Ecas, „Rožės vardas“ (I. Berulienė, Komunikacijos skyrius);
Janet Skeslien Charles, „Biblioteka Paryžiuje“ (L. Anušauskienė, Komunikacijos skyrius);
Jo Dereskė, „Panelė Žukas ir žmogžudystė bibliotekoje“ (J. Berniūnienė, Retų spaudinių skyrius);
Danas Brownas, „Angelai ir demonai“ (V. Petrikaitė, Komunikacijos skyrius);
Agata Cristie, „Lavonas bibliotekoje“ (G. Žėkienė, Fondų ir vartotojų aptarnavimo skyrius)
Jaumė Cabrė, „Prisipažįstu“ (G. Žėkienė);
Markus Zusakas, „Knygų vagilė“ (G. Žėkienė);
Kristn Harmel, „Dingusių vardų knyga“ (G. Žėkienė).

Kokias žinote knygas, kuriose atsispindi knygų klubų veikla?

Mary Ann Shaffer, „Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija“ (L. Anušauskienė, Komunikacijos skyrius);
Natalie Jenner, „Džeinės Osten draugija“ (L. Anušauskienė, Komunikacijos skyrius);

Kokią vertingiausią knygą turite savo namų bibliotekoje (pvz., gal tai sentimentalią vertę turinti knyga, nes perduodama iš kartos į kartą; gal vertinga, nes parvežta iš kelionės; vertinga, nes yra ypatingo dizaino)? Savo atsakymą paaiškinkite.

„Axelio Munthės „Knyga apie San Mikelę“, nes noriu, kad ją vieną dieną atrastų ir mano vaikai“ (J. Berniūnienė, Retų spaudinių skyrius);
„Roberto Petrausko „Barbarosa“, nes gauta dovanų“ (A. Andrijauskas, Skaitmeninimo skyrius);
„Vertingiausios man knygos – mano mamos verstos knygos, kurioms vos pasirodžius, ji padovanoja kopiją ir man. Iš visų iki šiol gautų maloniausiai suskaitytos Viktoro E. Franklio „Žmogus ieško prasmės“, Carlo G. Jungo „Raudonoji knyga“, Alberto Camus „Išgelbėtas liežuvis“ ir jos parašyta „Vegos Vaičiūnaitės Miraklis““ (V. Petrikaitė, Komunikacijos skyrius);
„Ukrainos gynybos atašė padovanotas 2013 m. Kyjive išleistas Andrejaus Šeptickio Lvivo nacionalinio muziejaus albumas, kuriame užfiksuotos muziejuje saugomos vertybės“ (L. Anušauskienė, Komunikacijos skyrius).

Pasiūlykite knygą saviugdai, asmenybės tobulėjimui (pvz., knyga, kuri padėjo sunkiu gyvenimo metu, suteikė stiprybės, išminties).

Jonhas Grayʼus, „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“ (I. Berulienė, Komunikacijos skyrius);
Davidas D. Burnsas „Geros nuotaikos vadovas“ (J. Berniūnienė, Retų spaudinių skyrius);
Richardas Bachas, „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“ (A. Andrijauskas, Skaitmeninimo skyrius);
Jonė Balčiūnaitė, „Situacija“ (V. Petrikaitė, Komunikacijos skyrius);
Icchockas Meras, „Lygiosios trunka akimirką“ (V. Petrikaitė, Komunikacijos skyrius);
Lavija Šurnaitė, „Optimizmo genas“ (G. Žėkienė, Fondų ir vartotojų aptarnavimo skyrius)

Knyga, kuri pakeitė Jūsų gyvenimą.

Jaromeʼas D. Salingeris, „Rugiuose prie bedugnės“ (V. Petrikaitė, Komunikacijos skyrius);
Michailas Bulgakovas, „Meistras ir Margarita“ (V. Petrikaitė, Komunikacijos skyrius).

Kokią knygą esate skaitę ne vieną kartą?

Brolis Roger iš Tezė, „Širdies ramybės paslaptis“ (I. Berulienė, Komunikacijos skyrius);
Jaroslavas Hašekas, „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“. (A. Andrijauskas, Skaitmeninimo skyrius);
Jeromeʼas K. Jeromeʼas „Trise valtimi (neskaitant šuns)“ (V. Petrikaitė, Komunikacijos skyrius);
„Esu istorinių knygų mėgėja, atsiminimų, tikrais faktais paremtų, taip pat detektyvų (čia dėl grožinės literatūros), gal todėl retai kada tą pačią knygą skaitau kelis kartus (nebent informacijos patikslinimui). Tiesa, neseniai perskaičiau amerikiečių istoriko Johno Kellyʼo „Juodoji mirtis: Didžiojo maro išsami istorija“, tai buvo nemažai puslapių, ties kuriais sustojau ir skaičiau po kelis kartus“ (G. Žėkienė, Fondų ir vartotojų aptarnavimo skyrius);
„Antrą kartą norėčiau perskaityti Anos Frank „Dienoraštį“ ir Balio Sruogos „Dievų mišką“ (L. Anušauskienė, Komunikacijos skyrius).