Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti

Emilija Vileišienė (1861–1935)

Apie Emilijos Vileišienės nuopelnus dirbant LDNKŠ bene išsamiausiai parašė kun. Pranas Bieliauskas. Jau steigiamajame LDNKŠ susirinkime Emilija gavo daugiausia balsų ir pateko į Centro komitetą. Prasidėjus karui, ji iš Vilniaus gubernatoriaus Piotro Veriovkino gavo patalpas ir įkūrė vaikų prieglaudą Subačiaus g. 16 ir 23. Ten apgyvendinta daugiau nei pusantro šimto vaikų, įsteigtas Komiteto produktų sandėlis. Vokiečių okupacijos metais Emilija buvo nepakeičiama lietuvių delegacijų dalyvė, ypač tada, kai reikėdavo ko nors prašyti iš administracijos: butų, pinigų, maisto. Didingo stoto, įsakmiu balsu ji dažniausiai išreikalaudavo to, kas buvo reikalinga. Kai 1919 m. balandžio 11 d. mirė jos vyras daktaras Antanas Vileišis, Emilija tapo LDNKŠ Aušros vartų moksleivių bendrabučio vedėja. Vileišienė auklėjo mergaites katalikiška tautine dvasia, buvo griežta, niekada nenuolaidžiavo, todėl kildavo konfliktų su darbuotojais ir auklėtiniais. Tačiau dėl didelių nuopelnų ir pasiaukojimo tautai tokį jos charakterį draugijos vadovybė traktavo nuolaidžiai. 1922 m. lapkričio mėn. pabaigoje Aušros vartų bendrabučio vedėja Emilija Vileišienė lenkų administracijos buvo nubausta mėnesį kalėti dėl neįrengto šaligatvio šalia bendrabučio. 1923 m. gegužės pabaigoje – birželio pradžioje atliktos kratos Komiteto patalpose, kontoroje, buhalterio Antano Matulionio, kun. Prano Bieliausko ir E. Vileišienės namuose. Nors 1923 m. birželio 29 d. įvykusiame visuotiniame LDNKŠ susirinkime už nuopelnus Emilija Vileišienė buvo išrinkta draugijos garbės nare, tačiau tų pačių metų pabaigoje, kilus bendrabučio vedėjos ir auklėtinių konfliktui, Komitetas nusprendė vedėją nubausti, nes ji netinkamai elgėsi – paliko auklėtines be vakarienės, vartojo netinkamus žodžius. E. Vileišienės auklėtinėms skirta bausmė – pašalinimas iš bendrabučio dviem savaitėms, Komitetui pasirodė per didelė. Konfliktams dar labiau paaštrėjus, 1924 m. liepos 25 d. E. Vileišienė atsistatydino iš bendrabučio vedėjos pareigų. 1928 m. ji išvyko į Ameriką rinkti aukų LDNKŠ įstaigoms. Po kelerių metų sugrįžusi gavo pensiją ir apsigyveno privačiame bute. E. Vileišienė buvo labai gerbiama studentų, nes rėmė juos savo lėšomis.

	Emilija Vileišienė, apie 1932 m. LMAVB RSS, Fg. 1-89/23.
	Vilniaus lietuvių gimnazijos vedėjo Mykolo Biržiškos raštas Aušros vartų bendrabučio vedėjoms dėl gimnazisčių praleidžiamų pamokų. Rašyta Onos Žebrauskaitės. 1919 11 07. LMAVB RS, F254-479, lap. 1r.
	Mergaičių bendrabučio (Aušros Vartų g. 12) aprašymas, atliktas Jono Basanavičiaus. 1920 07 04. LMAVB RS, F254-491, lap. 1r.
	LDNKŠ CK raštinės vedėjai Onai Žebrauskaitei adresuotas pakvietimas į vakarėlį, įvyksiantį Aušros vartų bendrabučio (nr. 12) 6 kambaryje. 1921 12 27. LMAVB RS, F163-1288, lap. 3r.
	LDNKŠ Aušros vartų bendrabučio auklėtinės su vedėja Emilija Vileišiene (centre). 1924. LMAVB RS, F165-434/2, lap. 20.
	Aušros vartų bendrabučio Audimo skyrius. 1924 m. balandis. LMAVB RS, F165-434/1, lap. 30.
	Aušros vartų bendrabučio Mezgimo skyrius. 1924 m. balandis. LMAVB RS, F165-434/1, lap. 37.
	LDNKŠ Aušros vartų prieglaudos inventoriaus sąrašas. Emilija Vileišienė pasirašė, kad perdavė, o O. Ribinskaitė – priėmė. 1924 11 10. LMAVB RS, F70-100, lap. 29r.
	Aušros vartų bendrabučio auklėtinės jau be Emilijos Vileišienės. Centre pažymėta vedėja O. Ribinskaitė. Apie 1924 m. pab. LMAVB RS, F165-440, lap. 3.
	Vilniaus lietuvių Šv. Mikalojaus bažnyčios vėliava, išausta Emilijos Vileišienės iniciatyva, minint 25-ąsias šios bažnyčios iškovojimo sukaktuves. Sėdi Emilija Vileišienė, stovi – audėjos. 1926. LMAVB RS, F165-440, lap. 34.
	Emilijos Vileišienės veiklos aprašymas. Parašė kun. Pranas Bieliauskas. Po 1930 m. LMAVB RS, F70-309, lap. 34.