Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti

LDNKŠ skyriai

Praūžus frontui ir įsigalėjus vokiečių okupacinei administracijai, LDNKŠ CK iškilo būtinybė susisiekti su už Vilniaus ribų esančiais skyriais. Apie tai savo prisiminimuose rašė Petras Klimas:

Tačiau izoliuoti Vilniaus saloje mes tikrai nežinojome, kas yra toji Lietuva, kuri beveik metus nuo mūsų buvo atskirta ugnies ir kraujo siena. Mes tik spėliojome iš to, ką mes patys pergyvenome. Mes nežinojome, nei kas iš šviesuomenės, ir ne tik iš jos, beišliko evakuacijos potvynio nenuneštas į rytus, su kuriais troškome amžinai atsisveikinti. Džiaugėmės, berods, matydami pulkų pulkus mūsų sodiečių, kad ir nuvargintų, sunykusių miškų landynėse, o dabar grįžtančių į tėviškes.

Centro komitete sumanyta išsiųsti slaptus žvalgus, kad jie apžiūrėtų karo ir okupacijos nusiaubtą kraštą. Vokiečių administracija iš pradžių uždraudė Vilniaus miesto susisiekimą su išoriniu pasauliu, bet įsitikinusi, kad miestiečių neišmaitins, leido Komitetui organizuoti maisto pristatymą iš provincijos. Peliksas Bugailiškis išsiųstas į Žemaitiją, Pranas Dovydaitis – į Šiaurinę Suvalkiją, o Petras Klimas – į Dzūkiją ir Kapsus. Apie pasiruošimą misijai Petras Klimas rašė:

Nenuilstamas komiteto sekretorius kun. P. Dogelis sudėstė atskirą programą. Be politinių nuotaikų, jis norėjo žinoti, kokioj padėty atsidūrė visa ekonomika ir komiteto skyrių veikla.

Petrui Klimui parūpintas pasas (Ausweis) liudijo, kad jis įgaliotas pasą pasirašiusio Vilniaus vyriausiojo burmistro pristatyti Vilniaus miesto gyventojams javų, miltų, žirnių, bulvių, vaisių, daržovių, sviesto, kiaušinių, sūrio, pieno, silkių, mėsos, gyvulių ir malkų.

Po ilgos kelionės po Dzūkiją ir Kapsų kraštą, Petras Klimas jautėsi tarytum savo krepšyje „parnešęs kokią paslaptį, nuo kurios viskas priklausė: žinią apie Lietuvos resursus...“:

Tuojau visi sučiupo, ir Lietuvių komitetas, ir „sprendžiančių asmenybių“ būrys, karštai mygdami, kad viską išpasakočiau ligi mažiausios smulkmenos. Viešpatie! Koks buvo noras žinoti, kas, kaip ir kur mes esame tame istorijos posūkyje. Posėdžių posėdžiai, kuriuose pamažėli, lėtai ir kibirkštimis žiebėsi sumanymai, ryškėjo priemonės driekėsi uždavinių metmenys, vėrėsi kovos vingiai, praeitis su ateitimi...

Netrukus, 1915 m. pabaigoje – 1916 m. pradžioje, pradėjo iš skyrių sklisti prašymai padėti šelpti žmones bei kurti lietuviškas mokyklas.

	Kunigas Vladas Mironas (1880–1953). Pirmojo pasaulinio karo metais lėšomis ir maisto produktais rėmė LDNKŠ. Vasario 16-osios akto signataras. Iš: 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarai. Sudarė Neringa Dranginienė. Kaunas: Kauno apskrities viešoji biblioteka, 1998.
	LDNKŠ Trakų–Panemunės skyriaus valdybos raštas Komitetui Vilniuje dėl gautų 4000 rublių ir kaimo mokytojų. Pasirašė skyriaus pirmininkas kun. Vladas Mironas ir sekretorius Juozas Pajaujis. Pivašiūnai, 1915 11 27. LMAVB RS, F70-184, lap. 3.
	Kaunas. XX a. pr. LMAVB RS, F165-444, lap. 2.
	Saliamonas Banaitis (1866–1933). Spaustuvininkas, vienas iš LDNKŠ Kauno skyriaus vadovų, Kauno „Saulės“ gimnazijos bei buhalterijos kursų steigėjų. Vasario 16-osios akto signataras. Iš: 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarai. Sudarė Neringa Dranginienė. Kaunas: Kauno apskrities viešoji biblioteka, 1998.
	LDNKŠ Kauno skyriaus veiklos apyskaita, o taip pat ir gimnazijos bei pradinių mokyklų veiklos sąmata. Yra LDNKŠ narių Saliamono Banaičio, Jono Pikčilingio, įgaliotinio kunigo Antano Aleknos, prelato Aleksandro Dambrausko parašai. Kaunas, 1915 11 19. LMAVB RS, F70-171, lap. 4.
	LDNKŠ Panevėžio skyriaus pirmininkas kun. Juozapas Stakauskas laiške Komiteto Vilniuje sekretoriui kun. Povilui Dogeliui prašo mokykloms pašalpos ir vadovėlių. Panevėžys, 1915 12 14. LMAVB RS, F70-179, lap. 2r.
	Kietaviškių bažnyčia. Atvirlaiškis. LMAVB RS, F242-5, lap. 111.
	1915 m. gruodžio 19 d. LDNKŠ Kietaviškių skyriaus veiklos atnaujinimo protokolas. Pasirašė skyriaus pirmininkas kun. klebonas K. Čepanas, sekretorius Kazys Kurklinskas. LMAVB RS, F70-172, lap. 2.
	Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti instrukcijos sričių, apskričių bei apylinkių komitetams ir komitetėliams. Leidinio duomenys nenurodyti.
	Už lietuvišką veiklą iš Vilniaus į Kaltanėnus perkeltas kun. Aleksandras Mikaila (1889–1957). LMAVB RS, F165-437, lap. 26.
	Lietuviškoje veikloje aktyviai dalyvavęs Švenčionių kunigas Benediktas Verbickas nusifotografavo Žąslių kunigo Juozapo Labuko dviračio konfiskavimo proga. 1918 05 19. LMAVB RS, F165-437, lap. 6.
	LDNKŠ Troškūnų skyriaus pirmininkas kun. kanauninkas Povilas Januševičius prašo LDNKŠ Komiteto lėšų mokyklos Vašuokėnų dvare atidarymui. 1915 10 12. LMAVB RS, F70-185, lap. 1.