Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti

Prieglaudos ir bendrabučiai

1919 m. gegužės mėn. LDNKŠ CK Vilniuje išlaikė 10 prieglaudų ir bendrabučių. Juose gyveno 700 žmonių: 650 vaikų ir 50 senelių. Kad ir vengta užsitraukti lenkų valdžios persekiojimų, užsipuolimai prasidėjo. 1919 m. birželio 5 d. lenkų žandarai darė kratas Didžiojoje prieglaudoje, kur atėmė daug turto ir suėmė vedėją Petrą Kėkštą. Taip pat kratė moksleivių bendrabutį, kurio sargas Petras Umbrasas buvo sumuštas. 1920 m. liepos 5 d. valdžia rekvizavo Komiteto „Kūdikio Jėzaus“ prieglaudą (Subačiaus g. 16 ir 23). Gruodžio 5 d. Didžiąją prieglaudą lenkai kratė trečią kartą. Suėmė mokinius S. Aleksandravičių, V. Čečetą ir V. Kauzą. Dėl nuolatinių suėmimų ir persekiojimo lietuvių gimnazijos mokinių skaičius (o tuo pačiu gyvenančių bendrabučiuose) nuo 500 sumažėjo iki 300. 1921 m. rugpjūčio pradžioje buvo kratos Didžiojoje prieglaudoje, Aušros vartų bendrabutyje, o spalio mėn. – Markučių prieglaudoje. Markučiuose policija atėmė steigiamai sodininkystės mokyklai įsigytus kastuvus ir kirvius. Spalio 5 d. iš Didžiosios prieglaudos (Subačiaus g. 16) buvo išvaryta 250 vaikų ir 30 darbuotojų.

Artinantis naujiems 1922 mokslo metams, nutarta nebepriimti mokinių iš nepriklausomos Lietuvos Respublikos teritorijos. Bendrabučiuose ketinę gyventi mokiniai turėjo atsivežti rūbus ir maisto trims mėnesiams, o dar ir lovas bei čiužinius. Valdžiai rašant raštus, nutarta akcentuoti, jog Komitetas globoja tik galinčius iš dalies užsimokėti už išlaikymą ir našlaičius. Lenkų administracijai pareikalavus, Komitetas turėjo perduoti pradines mokyklas (dažniausiai veikusias prie prieglaudų) „Ryto“ švietimo draugijai. 1923 m. smurtas tęsėsi. Mokinių bendrabutyje prie Didžiosios gatvės buvusio lietuvių banko patalpose ir Panamarų (dab. Filaretų) gatvės bendrabutyje lenkai padarė kratą. Suėmė penkis mokinius. Tardomuosius žiauriai mušė. 1923 m. Komitetas Vilniuje jau išlaikė tik 7 prieglaudas: Aušros vartų bendrabutį (151 vaikas), kun. Konstantino Stašio prieglaudą (154 vaikai), Didžiąją prieglaudą (90 vaikų), Trinapolio prieglaudą (78 vaikai), dviklasės mokyklos internatą (48 vaikai), Antakalnio prieglaudą (51 vaikas), Šv. Mikalojaus prieglaudą (32 vaikai). Privačiai dar globojo 23 vaikus ir 13 senelių. Tad iš viso globojo 640 žmonių, aptarnaujamų 60 darbuotojų. Iš 627 globojamų vaikų Vytauto Didžiojo gimnazijoje mokėsi 366, trijose pradžios mokyklose su keturiomis mokytojomis – 117 vaikų, mokytojų seminarijoje – 120, amatų – 29 (9 batsiuviai, 13 siuvėjų, 3 audėjos, 4 mezgėjos), o kiti dar nesimokė. 1924 m. vasario 21 d. lenkai kratė Šv. Mikalojaus (Užuolankos) prieglaudą, ieškodami pašto karvelių. Spalio 28 d. policija su magistrato atstovais iškraustė iš dviklasės mokyklos ir prieglaudos (Lydos g. 7) vaikus ir daiktus. Nepaisant to, 1925 m. birželio mėn. Komitetas Vilniuje išlaikė 12 prieglaudų su 700 jaunimo. Naujas smūgis prieglaudų sistemai buvo suduotas 1926 m. rugpjūčio 19 d., kai lenkų administracijos ir policijos atstovai iškraustė tarnautojus ir baldus iš prieglaudos, esančios Subačiaus g. 23. Lapkričio 19 d. LDKNŠ turėjo pati likviduoti Trinapolio prieglaudą, kadangi nepavyko susitarti dėl tolesnės nuomos su Vilniaus arkivyskupijos kurija, kuri pretendavo į pastatus. 1927 m. LDNKŠ tapusi Vilniaus lietuvių labdarybės draugija išlaikė 3 bendrabučius ir 5 prieglaudas, 1 internatą. Iš viso buvo 580 globotinių. Gimnaziją lankė 250, mokytojų seminariją – 147, universitetą – 2, pradžios mokyklas – 69, konservatoriją – 1, mokėsi siūti – 65, megzti – 10, austi – 8, batus siūti – 14, dailidės amato –2, atliko praktiką krautuvėje – 2, senelių buvo 8.

Žurnalistas Kazimieras Umbražiūnas prisiminimuose rašė:

Bendrabutis – tai mūsų gimnazistams efektyviausia globos priemonė. Retas ūkininkas būtų galėjęs Vilniaus mieste savo vaikus mokyti gimnazijoje. Tai pigiausias būdas gyventi šiltose bei švariose patalpose, gauti neblogą maistą ir lankyti pamokas gimnazijoje. O ir mokestis už bendrabutį buvo visai nedidelis, nes Vilniaus lietuvių Labdarybės draugija gaudavo (slapta) bendrabučiams paramą iš N. (nepriklausomos – R. S.) Lietuvos biudžeto.

	LDNKŠ vaikų prieglaudų ekskursijos į Markučių prieglaudą dalyviai. Priekyje su kepurėmis stovi vaidintojai. Fotografijos centre aukščiau žymiausi Vilniaus lietuvių veikėjai: Mykolas ir Viktoras Biržiškos, Emilija Vileišienė, kunigai Juozapas Kukta, Pranas Bieliauskas, Vladas Jezukevičius, Marija Žukauskaitė, Konstantinas Stašys ir kt. 1921 m. vasara. LMAVB RS, F165-445, lap. 23.
	LDNKŠ Didžiosios prieglaudos moksleivių skyrius. Iš kairės sėdi: šeimininkė Petronėlė Bizokaitė (antra), globėjas kun. Pranas Bieliauskas, prižiūrėtojai abiturientai Ad. Stankevičius ir Rapolas Mackevičius (Mackonis). Fotografija I. Demkaus. 1924. LMAVB RS, F165-434/1, lap. 1.
	Trinapolio prieglaudos vaikai. Viršuje stovi kun. Baltutis iš Čikagos. Centre sėdi Ona Žebrauskaitė (su karoliais). Fotografija I. Demkaus. 1924 m. rugsėjo mėn. LMAVB RS, F165-434/1, lap. 14.
	LDNKŠ vaikų prieglauda (Subačiaus g. 23), iš kurios globotinius lenkų valdžia išmetė 1926 m. rugpjūčio 19 d. LMAVB RS, F242-5, lap. 9.
	LDNKŠ Panamarų (dab. Filaretų) gatvės bendrabučio vaikai nuima derlių savo darže. Dešinėje vedėjas Adomas Cicėnas. Fotografija A. J. Atroškos. 1927. LMAVB RS, F165-434/2, lap. 54.
	Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos pirmininkas kun. Pranas Bieliauskas su prieglaudų vedėjomis. Sėdi iš kairės: Mažųjų prieglaudos vedėja A. Mackevičiūtė, kun. Bieliauskas, Aušros vartų bendrabučio vedėja O. Ribinskaitė. Stovi iš kairės: Antakalnio bendrabučio vedėja Petronėlė Bizokaitė, Aušros vartų bendrabučio vedėjos padėjėja Marė Drąsutavičiūtė, Agronomų bendrabučio vedėja V. Petravičiūtė, Šv. Mikalojaus bendrabučio vedėja Marija Žukauskaitė, Pranciškonų bendrabučio vedėja L. Petravičiūtė. 1928. LMAVB RS, F165-440, lap. 43.
	Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos namų Filaretų g. 17 projektas. 1903. LMAVB RS, F70-328, lap. 3.
	Dėl dingusių gyvulių odų tardyto Didžiosios prieglaudos (Subačiaus g. 23) sargo Vinco Romuko apklausos protokolas, surašytas Jono Basanavičiaus. 1920 10 03. LMAVB RS, F70-107, lap. 1r.
	LDNKŠ CK prieglaudų statistikos lentelė. Rašyta Onos Žebrauskaitės. 1923 09 26. LMAVB RS, F70-20, lap. 15.
	Kun. Konstantino Stašio vardo Panamarų (dab. Filaretų) gatvės bendrabučio berniukai pasiruošę eiti į bažnyčią. Dešinėje stovi vedėjas Adomas Cicėnas. Fotografija A. J. Atroškos. LMAVB RS, F165-434/2, lap. 6.
	Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos pirmininkas kun. Pranas Bieliauskas su bendrabučių ir prieglaudų vedėjais. Sėdi iš kairės: kun. K. Stašio bendrabučio vedėjas Adomas Cicėnas, kun. Bieliauskas, Centro komiteto raštininkas A. Matulionis. Stovi iš kairės: Banko bendrabučio vedėjas V. Dasys, Markučių bendrabučio vedėjas I. Jotautas, „Žiburėlio“ bendrabučio vedėjas A. Juškevičius. 1928. LMAVB RS, F165-434/1, lap. 40.
	Justino Garbėno prisiminimai apie gyvenimą LDNKŠ prieglaudose. XX a. 8–9 dešimt. LMAVB RS, F8-38, p. 1.
	Poetės Onos Miciūtės neskelbti prisiminimai apie gyvenimą Antakalnio prieglaudoje. XX a. 8 dešimt. LMAVB RS, F279–237, lap. 1.