Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti

Valdžioms keičiantis

Petras Klimas dienoraštyje pažymėjo, kad įtakingiausių lietuvių taip vadinamo „Inteligentų būrio“ susirinkimai politikos klausimais dažniausiai vyko LDNKŠ Centro komiteto patalpose Didžiojoje gatvėje. Buvo sprendžiami tiek politikos, tiek aprūpinimo klausimai. Kun. Pranas Bieliauskas dienoraštyje 1917 m. liepos 14 d. įrašė, jog Centro komitete mašinėle buvo spausdinami kvietimai į Pasitikėjimo tarybą. Rugpjūčio 1–4 d. vokiečių okupacinė valdžia organizavo 23 lietuvių atstovų pasitarimą. Ji tikėjosi sudaryti marionetinę tarybą, pasisakančią už glaudžius ryšius su Vokietija. Tačiau lietuvių atstovams atsisakius, buvo leista sušaukti Vilniuje konferenciją. Joje rugsėjo 18–22 d. buvo išrinkta Lietuvos Taryba. Po to, kai 1918 m. vasario 16 d. LDNKŠ CK patalpose Didžiojoje gatvėje Lietuvos Taryba paskelbė Nepriklausomybės Aktą, labiausiai baimintasi, kad vokiečiai neleis akto paskelbti, o „tarybininkus“ pasodins į kalėjimą. Kovo 22 d. kaip LDNKŠ Greitosios pagalbos sekcijos narys kun. Bieliauskas lankė iš Rusijos grįžusius tremtinius ir pabėgėlius, esančius karantine Vileikoje (dab. Naujoje Vilnioje). Nuvažiavęs padalino jiems pūdą duonos. Balandžio 19 d. LDNKŠ CK pirmininkas Antanas Smetona (prieš tai išrinktas ir Lietuvos Tarybos pirmininku) pasveikino iš Rusijos grįžusį Martyną Yčą. Pastarasis be balsavimo buvo grąžintas į CK pirmininko pareigas. Netrukus Martynas Yčas buvo paskirtas Lietuvių centro komiteto atstovu Lietuvos Tarybos Tremtinių grąžinimo komisijoje. Liepos 14 d. kun. Pranas Bieliauskas Katedroje rinko aukas LDNKŠ CK reikalams. Surinko 70 markių. Spalio mėnesį lietuviai buvo tvirtai įsitikinę, kad Vilnius bus Lietuvos sostinė. Tik visi nerimavo, jog lietuviai dar neturi jokios valdžios ir visos pradžios mokyklos uždarytos. Gruodžio 3 d. įvyko LDNKŠ 4 metų gyvavimo sukakties paminėjimas. Valgykloje (Domininkonų g. 4) buvo vakarienė. Susirinko Centro komiteto nariai, Valstybės Tarybos prezidiumas, Ministrų kabinetas ir daug inteligentų.

1919 m. pradžioje keitėsi LDNKŠ CK sudėtis. Daliai veikliausių narių tapus Lietuvos Tarybos ir vyriausybės nariais bei išvykus į Kauną, anot Mykolo Biržiškos, taip vadinamo Didžiojo komiteto reikšmė šiek tiek sumenko. Pirmininku tapus kun. Juozapui Kuktai, pergyventa pirmoji bolševikų invazija. Bolševikai konfiskavo dalį Komiteto turto, apvogė prieglaudas ir sandėlius. Tačiau Kapsuko vyriausybė skyrė lėšų lietuviškai kultūrai plėtoti, o tai paskatino dalį inteligentijos bendradarbiauti. Žinoma, socialinis ir tautinis konfliktas buvo užprogramuotas dėl lietuvių bolševikų nuostatos, kad jie Sovietų Rusijos, o ne Lietuvos Respublikos piliečiai. Traukdamiesi iš Lietuvos bolševikai kaip įkaitus išsigabeno keletą lietuvių veikėjų, tarp jų nenuilstantį LDNKŠ CK sekretorių kun. Povilą Dogelį. Juos sukeisti pavyko tik liepos mėnesį.

Prasidėjus lenkų valdymo laikotarpiui, keitėsi LDNKŠ CK veiklos pobūdis. Anot Mykolo Biržiškos, buvo tokia nuostata: Centro komitetui politinis darbas neturi būti svarbiausias, nes lenkų valdžia gali pradėti persekioti. Būtų rizikuojama svarbiomis įstaigomis: prieglaudomis, bendrabučiais, mokyklomis ir kt. Todėl 1919 m. balandžio mėn. buvo išrinktas Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas – tarsi Lietuvos atstovybė Vilniaus krašte, turėjusi nukreipti visą priešiškų jėgų įniršį. Lenkų legionieriai nusiaubė Komiteto daržus ir pievas, plėšė kitą turtą. Lapkričio mėnesį iždas buvo tuščias, todėl teko kreiptis pagalbos į lenkų administraciją, Lietuvos prezidentą, Lietuvos bei Lenkijos vyskupus. Iš Lietuvos gauta produktų, bet pinigų teko prašinėti iš Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto, su kuriuo santykiai ne visada būdavo sklandūs. 1920 m. rugpjūčio mėnesį puolant bolševikams, lenkų legionieriai išsivedė geriausią Komiteto arklį. Sulaukus lietuvių valdžios atėjimo į Vilnių, rugsėjo mėnesį gauta maisto produktų, tačiau lapkričio mėnesį vėl buvo kritiška padėtis. Viską apsunkino sugrįžusios lenkų valdžios 1921 m. pradžioje įvestas draudimas vežtis iš Lietuvos produktus. Bet tai buvo tik pradžia. Lietuviams skundžiantis Lenkijos aukštesnei valdžiai bei tarptautinėms organizacijoms, 1922 m. sausio mėn. naktį iš 19 į 20 d. lenkai padarė kratą Komiteto kontoroje. Netrukus suėmė CK pirmininką kun. kanauninką Juozapą Kuktą ir išsiuntė į Lietuvą. Draugijos pirmininku tapo Jonas Basanavičius.

	Lietuvių komiteto įgaliotinio prašymas, adresuotas Vilniaus karo revoliucinio komiteto Butų skyriui, kuriame prašoma Lietuvių komitetui palikti namus Aušros Vartų g. 12, kuriuose 1917 m. buvo apgyvendinti moksleiviai. Į prašymą, kiek žinoma, lietuviai bolševikai atsižvelgė. 1918 02 01. LMAVB RS, F70-18, lap. 239.
	LDNKŠ CK prašymas Laikinajam Vilniaus lietuvių komitetui, kad jis padėtų atgauti bolševikų konfiskuotus daiktus. Pasirašė laikinai einantis Komiteto pirmininko pareigas kun. Pranas Bieliauskas. Rašyta Onos Žebrauskaitės. 1919 04 28. LMAVB RS, F254-228, lap. 1.
	Litbelo (Lietuvos ir Baltarusijos Sovietų Socialistinė Respublika) vyriausybės vadovas Vincas Mickevičius-Kapsukas (1880–1935) Vilniaus „Žoržo“ viešbutyje. Fotografija Jano Bulhako (Jan Bułhak). 1919 04 18. LMAVB RSS, Fg.1-1198/76.
	Jono Basanavičiaus rašytas pranešimas apie lenkų legionierių atliktą kratą moksleivių bendrabutyje Aušros Vartų g. 12. 1919 06 06. LMAVB RS, F70-98, lap. 1r.
	Vytauto Didžiojo gimnazijos 4-oji laida. Iš kairės sėdi: mokytojai kun. Kristupas Čibiras, Povilas Gaidelionis, Elžbieta Lanio, direktorius Mykolas Biržiška, Anielia Suduikienė, Marcelinas Šikšnys, kun. Mečislovas Reinys. Antroje eilėje stovi: Vaclovas Biržiška, Stasys Kairiūkštis, mokiniai Antanas Minkevičius, Marytė Latvytė, Emilija Valterytė, Al. Lapinas ir mokytojai Bronius Untulis, Vladimiras Sakavičius. Trečioje eilėje stovi: mokiniai Pr. Baranauskas, Mykolas Remeika, Vytautas Valteris ir Jurgis Domaševičius. 1920. LMAVB RS, F165-434/1, lap. 17.
	Vilniaus lietuvių gimnazijos mokinių ir mokytojų ekskursija į Trakus. 1921 05 15. LMAVB RS, F165-434/2, lap. 49.
	LDNKŠ Komiteto pirmininko kun. kanauninko Juozapo Kuktos pasirašytas raštas Lenkų administracijos Rytų žemių generaliniam komisarui dėl lenkų kareivių arklių ganymo Komiteto daržuose ir pievose. Kitame lape yra toks pat tekstas lenkų kalba. 1919 06 23. LMAVB RS, F70-18, lap. 134.
	Vilniaus lietuvių gimnazistai maudosi. 1921 m. birželis. LMAVB RS, F165-434/2, lap. 26.
	Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos VI laida. Mokytojai sėdi ir stovi dešinėje. Viduryje – direktorius Marcelinas Šikšnys. Abiturientai stovi antroje eilėje iš kairės: Stefa Kuktaitė, O. Viskantaitė, A. Vaitkevičiūtė, V. Graužinytė, E. Palevičiūtė, Katrė Šarkytė, J. Musteikytė, V. Šaparaitė; trečioje eilėje: V. Kauza, M. Krigerytė, S. Kuklys, I. Pavevičius, S. Aleknavičiūtė, Alg. Penkaitis. 1922. LMAVB RS, F165-434/2, lap. 7.
	Komiteto nustatytos algos tarnautojams. 1919 m. gruodžio mėn. Rašyta Onos Žebrauskaitės. LMAVB RS, F105-607, lap. 60r.
	Kun. Juozas Tumas (1869–1933). LDNKŠ Komiteto vicepirmininkas. 1920 m. LMAVB RS, F165-437, lap. 7.
	LDNKŠ Komiteto vicepirmininko kun. Juozo Tumo pranešimas Laikinajam Vilniaus lietuvių komitetui dėl valgytojų skaičiaus Komiteto įstaigose. 1920 02 26. LMAVB RS, F105-607, lap. 63r.