Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti

Vaišnorai

Tauragnų valsčiaus Šeimaties kaimo ūkininkas Liudvikas Vaišnoras išpirko tris sūnus – Silvestrą, Juozapą (apie 1843–1919) ir Antaną – iš carinės Rusijos kariuomenės ir padalijo jiems po 0,5 valako žemės. Silvestras buvo Tauragnų seniūnas. Visi trys neraštingi broliai leido vaikus į mokslus Vilniuje Pirmojo pasaulinio karo metais ir pokariu. Išsilavinę jaunuoliai giminėje tapo pirmąja lietuvių inteligentų karta.

	Vaišnoras Antanas (apie 1854 – apie 1919). Sūnų Joną leido į kunigų seminariją, o dukteris Adelę bei Anelę siuntė į Vilnių mokytis dviklasėje mokykloje bei gimnazijoje. Apie 1919 m. Iš asmeninio Aloyzo Vilkio archyvo.
	Vaišnorienė Stundžytė Teresė (1879–1969). Antra Antano žmona. Leido į mokslus vyresniuosius vyro vaikus Joną ir Adelę bei savo dukrą Anelę. Apie 1925 m. Iš asmeninio Gražinos Račkauskienės archyvo.
	Kun. Vaišnoras Jonas (1892–1963). Antano sūnus. 1906–1913 m. mokėsi Šv. Kotrynos gimnazijoje Sankt Peterburge, 1914–1919 m. Vilniaus kunigų seminarijoje. 1919 m. vysk. Jurgio Matulaičio įšventintas kunigu, Šv. Jokūbo bažnyčios vikaras. Rėmė besimokančius giminaičius. Vėliau buvo Semeliškių (Trakų r.) klebonas. Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus. Iš asmeninio Živilės Klusienės archyvo.
	Vilniaus dvasinės seminarijos klierikai su dėstytojais aktyviai įsitraukė į nuo karo nukentėjusių šalpos veiklą, lietuvių kultūrinį gyvenimą. Trečioje eilėje iš kairės: dėstytojas kun. Mečislovas Reinys (antras), dėstytojas kun. Teodoras Brazys (ketvirtas). Ketvirtoje eilėje iš kairės klierikas Jonas Vaišnoras (antras). Fotografija brolių Butkovskių. 1916. LMAVB RSS, Fg.1-1738.
	Vaišnoras Kazys (1902–1942). Juozapo sūnus. Gyveno LDNKŠ Didžiojoje prieglaudoje, mokėsi Vilniaus lietuvių gimnazijoje. 1919 m. baigė keturias gimnazijos klases. 1925–1940 m. ėjo Biržų apskrities politinės policijos viršininko pareigas. Mirė sovietų kalėjime Kazachijoje. Iš asmeninio Dalios Monkevičienės archyvo.
	Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Komiteto posėdžio, įvykusio 1915 m. gruodžio 31 d., protokolas, kuriame įrašyta, jog Kazys Vaišnoras (orig. Veišnora) ir jo pusseserė Adelė Vaišnoraitė (orig. Veišnorytė) apgyvendinti LDNKŠ bendrabučiuose. LMAVB RS, F70-4, lap. 54.
	Anelė (pirmoje eilėje pirma iš dešinės) ir Adelė (antroje eilėje pirma iš dešinės) Vaišnoraitės su draugėmis Vilniuje. Fotografuota fotoateljė prie Aušros vartų. 1919. Vaišnoraitė Adelė (1903–1948). Antano dukra. Gyveno Aušros vartų mergaičių bendrabutyje, mokėsi Vilniaus lietuvių dviklasėje mokykloje ir Vilniaus lietuvių gimnazijoje. Ištekėjo už muziko Apolinaro Likerausko. Dirbo mokytoja Panevėžyje. Nužudyta pokaryje. Vaišnoraitė Anelė (Angelė, 1906–1999). Antano ir Teresės dukra. Gyveno Aušros vartų mergaičių bendrabutyje, mokėsi Vilniaus lietuvių dviklasėje mokykloje ir Vilniaus lietuvių gimnazijoje. Ištekėjo už mokytojo Stasio Vilkio. Tarpukariu augino vaikus, pokariu dirbo vaikų darželio vedėja ir Salantų rajoninio laikraščio korektore. Paliko atsiminimus apie mokymąsi Vilniuje. Iš asmeninio Aloyzo Vilkio archyvo.
	Vilniaus lietuvių dviklasės mokyklos mokinių sąraše trečia įrašyta Adelė Vaišnoraitė, pradėjusi mokytis 1916 m. rugpjūčio 19 d. LMAVB RS, F67-260/7, lap. 2v.
	Vaišnoraitės Adelė ir Anelė, įrašytos į karo pabėgėlių sąrašus. Matyt, dėl „geresnės“ statistikos. B. d. LMAVB RS, F70-54, lap. 63r.
	Vaišnorai. Sėdi iš kairės: Emilija Vaišnoraitė, neatpažinta mergina, kun. Jonas Vaišnoras, Ona Vaišnoraitė. Stovi Adelė ir Anelė Vaišnoraitės. Apie 1920. Vaišnoraitė Emilija (g. apie 1900). Silvestro dukra. Gyveno Aušros vartų mergaičių bendrabutyje, mokėsi Vilniaus lietuvių gimnazijoje. Dirbo pusbrolio kun. Jono Vaišnoro šeimininke. Emigravo į JAV. Vaišnoraitė Ona (g. apie 1899). Silvestro dukra. Gyveno Aušros vartų mergaičių bendrabutyje, mokėsi Vilniaus lietuvių gimnazijoje, išstojo iš 7 klasės. Dirbo mokytoja. Iš asmeninio Živilės Klusienės archyvo.
	LDNKŠ Aušros vartų bendrabučio gyventojų sąraše 44-a ir 45-a įrašytos Ona ir Emilija Vaišnoraitės, nurodytas jų amžius. 1919 12 23. LMAVB RS, F105-607, lap. 53v.
	Kun. Vaišnoras Edvardas (slapyvardis Ventys, 1906–1982). Juozapo sūnus. Poetas. Gyveno LDNKŠ Kūdikėlio Jėzaus prieglaudoje. 1923 m. baigė penkias Vilniaus lietuvių gimnazijos klases ir su broliu Kaziu bei pusseserėmis Adele ir Anele buvo ištremtas iš Vilniaus. Vėliau Baltriškių (Zarasų r.) klebonas. Už bendradarbiavimą su partizanais kalėjo Karagandos (Kazachstanas) lageryje. Iš asmeninio Rasos Sperskienės archyvo.
	Vilniaus lietuvių gimnazijos kurso pamokų mokytojų tarybos protokolai. Juose minimi visi šeši gimnazijoje mokęsi Vaišnorai (atverstame puslapyje – Edvardas Vaišnoras). 1915–1922. LMAVB RS, F165-200, p. 93.
	Angelės Vaišnoraitės-Vilkienės atsiminimai apie gyvenimą ir mokymąsi Vilniuje. Užrašė Rasa Leviškaitė. 1986 02 03. Iš asmeninio Rasos Sperskienės archyvo.