Naujos knygos

2022-02-21

Francopan, Peter. The new Silk Roads: the present and future of the world. London: Bloomsbury Publishing, 2018. 313 p.

Garsios knygos Šilko keliai (The Silk Roads) autorius parengė jos tęsinį, kuriame pateikiama  nauja žmonijos dabarties ir ateities vizija.  Dabartiniame pasaulyje vykstantys dramatiški pokyčiai nagrinėjami, atsižvelgiant visų pirma į Rytuose kylančias galias: „visi keliai vedė į Romą, šiandien jie veda į Pekiną“. Kol Vakarus kamuoja susvetimėjimas ir susiskaldymas, senaisiais prekybos keliais mezgasi naujas santykių tinklas. Knygoje nagrinėjama dabar vykstanti galios centro slinktis iš Vakarų į Rytus, aptariama, kokie keliai veda žmoniją į ateitį.

Glasman-Deal, Hilary. Science research writing. New Jersey: World Scientific, 2021. 356 p.

Šis vadovas suteikia galimybę tiksliųjų, gyvybės ir gamtos mokslų sričių tyrėjams raštingai ir efektyviai rengti santraukas, straipsnius, disertacijas, technines ataskaitas ir kitus profesinius tekstus  anglų kalba. Antrasis atnaujintas knygos leidimas atspindi naujausias techninio ir profesinio rašymo praktikas. Pagrindinis dėmesys joje skiriamas tiek doktorantų, tiek ir patyrusių aukščiausio lygio tyrėjų rašymo poreikiams, nepriklausomai nuo to, ar anglų kalba yra jiems gimtoji.

Galeotti, Mark. A short history of Russia: from the pagans to Putin. London: Ebury Press, 2020. 190 p.

Šioje knygoje glaustai apžvelgiama  Rusijos istorija nuo XIX a. iki dabartinių laikų. Parodoma, kaip siekiant sukurti tautinę tapatybę, suvienyti žmones ir parodyti savo galią užsieniui, šalyje buvo nuolat perrašoma istorija ir mitologizuojama praeitis. Atskleidžiama, kokį svarbų vaidmenį, kintant Rusijai, vaidino įvairios užsienio valstybės.

Medieval and early modern murder: legal, literary and historical contexts. Woodbridge: The Boydell Press, 2021. 486 p.

Šiame esė rinkinyje nagrinėjama žmogžudystė Viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais.  Parodoma, kaip tyčinio ir netyčinio, pagrįsto ir nepagrįsto nužudymo apibrėžimai priklausė nuo teisinės terminijos ir visuomenės įstatymų. Viduramžių visuomenių požiūris į atskiras žmogžudystes skirdavosi, priklausomai nuo žudiko ir aukos socialinės padėties, lyties, gebėjimo suvokti savo padarytą nusikaltimą, nužudymo  motyvų ir priemonių. Knygoje pateikiama gausybė įvairiuose šaltiniuose aprašytų žudymo atvejų, aptariama, kaip žmogžudystė pateikiama literatūroje, ir šio nusikaltimo padariniai bendruomenei.

Makers and users of medieval books: essays in honour of A. S. G. Edwards. Cambridge: D. S. Brewer, 2014. 258 p.

Šis esė rinkinys parengtas, siekiant pagerbti iškilaus britų Viduramžių rankraščių studijų specialisto prof. A. S. G. Edvardso (A. S. G. Edwards) gyvenimo darbus. Jis skirtas šį mokslininką labiausiai dominusiai temai: vėlyvosios rankraštinės bei ankstyvosios spausdintos knygos istorijai. Žymiausi šios srities specialistai aptaria įvairius to meto Britanijos knygos kultūros klausimus: literatūros kūrinių temas bei turinį, paleografiją, knygų gamybą, nuosavybę ir suvokimą.

Bromer, Anne C.; Edison, Julian I. Miniature books: 4000 years of tiny treasures. New York: Abrams, 2007. 215 p.

Šioje puikiai išleistoje knygoje apžvelgiama miniatiūrinių knygų įvairovė, apimant net 4000 metų laikotarpį, nuo dantiraščio lentelių iki šiuolaikinėmis technologijomis sukurtos „nanobiblijos“. Pristatoma stulbinanti gausybė žavingų įvairiausio turinio, formato ir apipavidalinimo miniatiūrinių knygų. Kai kurios iš jų labai retos. Įdomiai pasakojama apie jų kūrėjus ir savininkus. Atskiras skyrius skirtas iliuminuotoms Renesanso rankraštinėms knygelėms. Aptariamas miniatiūrinių knygų menas: šriftai, iliustracijos, prabangiai papuošti viršeliai. Knyga iliustruota per 300 spalvotų nuotraukų.

Miller, Julia. Tradition and individuality: bindings from the University of Michigan Greek Manuscript Collection. Ann Arbor: The Legacy Press, 2021. 648 p.

Nusipelniusi knygų restauratorė detaliai aprašo šimto IV–XIX a. graikų rankraštinių knygų iš Mičigano universiteto (University of Michigan) fondų įrišus. Dauguma jų – tradicinio ar mišraus graikiškojo stiliaus, yra tik kelios išimtys (armėniškasis stilius ir kt.). Kiekvieno įrišo aprašą lydi jo svarbiausių elementų spalvinės nuotraukos. Įvadiniame straipsnyje aptariama šios rankraščių kolekcijos komplektavimo istorija. Specialiame priede pristatomas išsamus vieno iš aprašomų rankraščių tyrimas ir pasakojama, kaip buvo pagamintas jo smarkiai pažeisto įrišo modelis –  tokiu būdu atkuriamas pradinis įrišo pavidalas.

The Oxford anthology of Roman literature. Oxford: Oxford University Press, 2013. 633 p.

Nors senovės Romos literatūra neprarado savo svarbos ir šiais laikais, sunku rasti išsamesnį į anglų kalbą išverstų jos kūrinių rinkinį. Šioje antologijoje atskleidžiamas Romos literatūros laikotarpis nuo II a. pr. Kr. iki II a. po Kr., kuriam būdinga didelė literatūros kūrinių gausa. Dauguma pristatomų autorių rašė lotynų kalba, tačiau siekiant parodyti Romos literatūros įvairovę, į antologiją įtraukti ir graikiškai rašiusių autorių darbai. Antologija atspindi įvairių žanrų kūrinius: dramos, epo, satyros, lyrikos ir kt. Redaktoriai šiam tomui pasistengė parinkti tokius tekstus, kurie geriausiai perteikia kiekvieno autoriaus kūrybos esmę.

Droste, Heiko. The business of news. Leiden; Boston: Brill, 2021. 331 p.

XVII a. keitimasis žiniomis buvo svarbus socialinių santykių veiksnys, susijęs su dalyvavimu įtakingose visuomenės grupėse ir todėl su privilegijomis. Žinios tapo svarbiu socialiniu ištekliumi. Šioje studijoje nagrinėjamas žinių valdymas, jo dalyviai ir priemonės XVII a. Šiaurės Europoje. Aptariamos temos: privati korespondencija, spausdinti bei rankraštiniai laikraščiai, laikraščių platintojai, pašto sistema, žiniasklaidos rinka ir kt.

Crowe, David M. The Baltic States and the Great Powers: foreign relations, 1938–1940. London; New York: Routledge, 2019. 264 p.

Ši knyga pirmą kartą buvo išleista 1993 metais, pasitelkiant tuo metu neseniai tapusią prieinama gausią archyvinę medžiagą. Joje nagrinėjama nepriklausomų Baltijos šalių geopolitinė padėtis ir santykiai su kaimyninėmis valstybėmis. Knyga prasideda 1917–1936 m. laikotarpio apžvalga, toliau išsamiai aprašomi Baltijos šalių prievartinį prijungimą prie Sovietų Sąjungos lėmę 1938–1940 m. diplomatiniai įvykiai ir kariniai veiksmai. Pasakojama apie Sudetų ir Mėmelio krizes, Molotovo–Ribentropo paktą, Baltijos šalių ir Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis, Baltijos vokiečių migracijas, sovietų naudojimąsi Estijos kariniais objektais, puolant Suomiją, ir, galiausiai, sovietinę Baltijos šalių okupaciją bei aneksiją. Atskleidžiama, kaip ir kodėl ištisa Europa slinko karo link.

Benedictow, Ole J. The complete history of the Black Death. Woodbridge: The Boydell Press, 2021. 1026 p.

Juodosios Mirties vardą gavusi XIV a. buboninio maro pandemija buvo didžiausia ir didžiausią mirtingumą sukėlusi epidemija žmonijos istorijoje, kuri sukrėtė pasaulį iki pamatų. Šioje knygoje siekiama pateikti visų  reikšmingų šios pandemijos aspektų studijų sintezę. Aptariamos klinikinės bei epidemiologinės ligos ypatybės, jos geografinė kilmė, paplitimas Europoje, Vidurio Rytuose, Mažojoje Azijoje, Europoje ir dabartinės Rusijos teritorijoje, susisteminti duomenys apie mirtingumą. Teigiama, kad tikrasis mirtingumas buvo daug didesnis nei manyta ir siekė net 60 proc. Europos gyventojų. Aptariama, kaip didžiulis gyventojų skaičiaus sumažėjimas padarė reikšmingą poveikį istorijos tėkmei.

A cultural history of memory. London: Bloomsbury, 2020. 6 t. (The Cultural Histories Series).

Kaip per pastaruosius 2500 metų pasikeitė atminties suvokimas? Kaip žmonių kolektyvinė atmintis atsispindi politikoje, kultūroje, filosofijoje ir moksle? Šiame šešių tomų darbe atminties suvokimas svarstomas įvairiuose istoriniuose kontekstuose, apimant 2500 metų laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų. Jo puslapiuose šiuos klausimus nagrinėja 64 specialistai, kiekvienas iš jų atskleidžia tam tikrą temą tam tikru laikotarpiu. Paskiri tomai skirti tokiems laikotarpiams:  1) Antikos laikai (800 pr. Kr. – 500 po Kr.); 2) Viduramžiai (500 –1450); 3) Ankstyvieji naujieji laikai (1450–1700); 4) XVIII amžius (1700–1800); 5) XIX amžius (1800–1900); 6) Ilgasis XX amžius (1900–2000+). Siekiant užtikrinti leidinio visumos darną, visų tomų skyrių pavadinimai vienodi ir atitinka šias temas: politika, laikas ir erdvė, medijos ir technologijos, mokslas ir švietimas, filosofija, religija ir istorija, aukštoji ir populiarioji kultūra, visuomenė, prisiminimai ir užmarštis.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė