Lietuviška knyga – visas mano gyvenimas

Paroda, skirta Enzio Jagomasto mirties 70-osioms metinėms

Apie parodą

Gyvenimas ir veikla

Rankraštinis palikimas

Spaustuvės-leidyklos Lituania leidiniai

Atminimo įamžinimas

Literatūra

 

Spaustuvės-leidyklos Lituania leidiniai

Enzys Jagomastas garsioje Otto von Mauderodės spaustuvėje-leidykloje išmoko spaustuvininko amato, o būdamas smalsus, ėmėsi ir žurnalistinio darbo. Įgijęs profesiją, jis vedė ūkininko dukrą Martą Jurgelaitytę (1874–1941). Šeima nutarė pradėti savo verslą. E. Jagomasto santaupų ir žmonos Martos kraičio užteko spaustuvei įsigyti. 1896 m. spalio 1 d. Tilžėje, Aukštojoje gatvėje nr. 78, pradėjo veikti E. Jagomasto spaustuvė-leidykla. Pradžioje ji vadinosi tiesiog Jagomasto spaustuvė, o 1912 m. pavadinta Lituania. Spaustuvė kartu buvo ir knygynas, knygrišykla, biblioteka. Joje buvo spausdinamos tautinio, politinio, religinio turinio knygos Mažajai ir Didžiajai Lietuvai, leidžiami laikraščiai (Laukininkas, Svečias, Naujasis Tilžės keleivis su priedu Keleivio draugas; keletą iš jų Jagomastas pats redagavo), kalendoriai bei kiti periodiniai leidiniai. Lituanios savininkas pirmasis iš lietuvių spaustuvininkų įsigijo litografijos įrenginius, todėl leidiniai buvo gražiai iliustruoti.

E. Jagomastas nuolat prekiavo savo spaudiniais (skirtais Mažajai ir Didžiajai Lietuvai) ir kitų poligrafijos įmonių produkcija. Spaudoje pasirodydavo skelbimų, kviečiančių pasinaudoti Lituania knygynu, kuris kartais vadinamas lietuvišku, išleido kelis komercijai skirtus kainoraščius. Lituania spausdino daug smulkiųjų spaudinių – draugijų įstatų, narių bilietų, renginių programų, kvietimų, atsišaukimų, plakatų, skelbimų.

1913 m. spaustuvėje dirbo 14 darbininkų, veikė 12 mašinų, o 1925 m. – 22 darbininkai ir 17 mašinų. XX a. pradžioje spaustuvę nuo bankroto išgelbėjo giminės. Ją nupirko E. Jagomasto žmonos brolis M. Jurgelaitis, todėl ir toliau ji liko E. Jagomasto rankose. Nuo 1918 m. Lituania suklestėjo, nes pradėjo spausdinti ir leisti daugiau knygų Lietuvos Respublikai: Švyturio bendrovei, Šv. Kazimiero draugijai Kaune, Švietimo ministerijos remiamai Pasakos bendrovei Jurbarke. 1920–1925 m. kasmet Lituania išleisdavo apie 30 knygų. Nuo 1933 m. okupacinei vokiečių valdžiai ėmus slopinti Mažosios Lietuvos lietuvių visuomeninę veiklą, įmonės darbas sumenko, nuo 1935 m. joje dirbo tik šeimos nariai.

Vokietijos valdžios įsakymu spaustuvė uždaryta 1940 m. rudenį, komercinė veikla nutraukta 1941 m. pavasarį. E. Jagomasto šeimai išsikėlus į Vilnių, Lituania įranga buvo Vokietijos valdžios nusavinta.

Į įvairių leidinių parengimą spaudai ir jų platinimą Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje buvo įsijungusi visa E. Jagomasto šeima ir Tilžės lietuvių inteligentijos atstovai. Per 45 metus Lituania išleido apie 370 lietuviškų knygų (tarp jų – Antano Baranausko, Vinco Krėvės, Vinco Kudirkos, Maironio, Prano Mašioto, Vinco Mykolaičio-Putino bei kitų žymių lietuvių rašytojų kūriniai), brošiūrių, lapelių, kalendorių, apie 20 pavadinimų periodinių leidinių.