Lietuviška knyga – visas mano gyvenimas

Paroda, skirta Enzio Jagomasto mirties 70-osioms metinėms

Apie parodą

Gyvenimas ir veikla

Rankraštinis palikimas

Spaustuvės-leidyklos Lituania leidiniai

Atminimo įamžinimas

Literatūra

Gyvenimas ir veikla

Enzys Jagomastas (g. 1870 m. kovo 22 d. Lumpėnuose, Šilutės r., o 1941 m. rugpjūčio 23 d. sušaudytas Vilniuje) – Mažosios Lietuvos leidėjas, spaustuvininkas, kultūros veikėjas, bibliofilas, Tilžės akto (1918) signataras.

Baigęs Lumpėnų pradžios mokyklą, 1884–1888 m. mokėsi raidžių rinkėjo profesijos, dirbo spaustuvininku pas Otoną fon Mauderodę (Otto von Mauderode). 1895 m. savo lėšomis pirmasis išleido Maironio poemą Tarp skausmų į garbę. 1896–1941 m. Tilžėje E. Jagomastui priklausė spaustuvė, kuri nuo 1912 m. vadinosi „Lituania“. Jis leido ir spausdino knygas Mažajai ir Didžiajai Lietuvai, rėmė draudžiamą lietuvišką spaudą, redagavo laikraščius Lietuviškas laiškas (1896–1897), Aušra (1897–1899) ir Naujasis Tilžės keleivis (1924–1940).

Tilžė buvo svarbus lietuviškos kultūros centras, o E. Jagomastas – aktyvus Mažosios Lietuvos lietuvininkų bendruomenės narys, visą savo prasmingą gyvenimą aktyviai dalyvavęs Tilžės lietuvių kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, priklausęs daugeliui lietuvių draugijų. Lietuvių veiklai per rinkimus į Reichstagą ir Prūsijos Landtagą organizuoti 1890 m. su kitais įsteigė Lietuvišką konservatyvų skyrimo draugystės komitetą (veikė iki 1892). Buvo Birutės draugijos sekretorius (nuo 1894), Tilžės–Pakalnės apskrities lietuvių rinkimo draugijos valdybos narys (1914), Kristijono Donelaičio paminklo statymo komiteto sekretorius (1913–1914), Prūsų lietuvių Tautos tarybos narys (1918–1919), Lietuvių kultūros draugijos Tilžėje bibliotekininkas (1931–1935), Spaudos draugijos pirmininkas (1924–1941; nuo 1913 m. Tilžėje veikusi lietuvių Spaudos draugija leido lietuviškas knygas ir laikraščius, rūpinosi germanizacijos spaudžiamų lietuvių švietimu). Turėdamas gražų balsą, dainavo Tilžės lietuvių giedotojų draugijoje. Tilžės giedotojų draugijos tikslas buvo puoselėti lietuvybę. Draugijos nariai galėdavo pabūti kartu lietuviškoje aplinkoje, dainuoti lietuviškas dainas ir giesmes, vaidinti lietuviškus veikalus. Ši draugija davė stiprų impulsą lietuvininkų tautinei savimonei. 1918 m. lapkričio 30 d., (manoma, kad E. Jagomasto bute) Tilžėje, Mažosios Lietuvos tautinės tarybos vardu buvo paskelbtas aktas dėl Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Lietuvos Respublikos. Jis turėjo nemažai reikšmės atgaunant Lietuvai po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštą.

E. Jagomastas garsėjo ir kaip aistringas bibliofilas, surinkęs unikalų XVI–XX a. lietuviškų spaudinių rinkinį, vertingos lituanikos. Kaupti knygas pradėjo dar dirbdamas O. Mauderode‘s spaustuvėje. Naujajame Tilžės keleivyje ir savo leidžiamame kalendoriuje Jagomasto lietuviškos kalendros populiarino bibliofiliją. Daug padėjo bibliografams Vaclovui Biržiškai ir Izidoriui Kisinui. 1935 m. dalyvavo Pasaulio lietuvių pirmojo kongreso spaudos parodoje. E. Jagomastas bendradarbiavo Lietuvių kalbos žodyno rengime: rinko medžiagą Tilžės apylinkėse, platino J. Balčikonio atsiųstą Paaiškinimą žodžių rinkėjams, siuntė žodyno redakcijai spaudinius kaip šaltinius žodžių rinkimui. Paskelbė visuomeninės ir kultūrinės publicistikos, straipsnių iš bibliografijos. Po E. Jagomasto mirties dalis itin vertingų knygų buvo išsiųsta į Vokietiją, dalis atiteko VU bibliotekai, kitoms Lietuvos bibliotekoms. Enzio Jagomasto gyvenimas praėjo leidžiant ir platinant lietuviškas knygas.

Dėl lietuvių tautinių teisių gynimo 1941 m. Vokietijos valdžios buvo persekiojamas ir priverstas persikelti į sovietų okupuotą Vilnių, kuriame dirbo spaustuvėje. Tų pačių metų vasarą E. Jagomastas su visa šeima (žmona Morta Jurgelaityte-Jagomastiene, sūnumis Dovu ir Jurgiu, dukterimi Ona bei jos vyru Emiliu Vilmantu-Mecklenburgu) okupacinės vokiečių valdžios įsakymu buvo sušaudytas Paneriuose už lietuvybės gynimą.