Švietimo reformos dokumentų rengimas

Tikrąja švietimo reformos pradžia reikėtų laikyti 1988 m. rudenį ir žiemą, kai lietuvių švietimo atstovai Sąjunginiame švietimo darbuotojų suvažiavime pareiškė toliau gyvensią savarankiškai. 1989 m. liepos 22 d. Ministrų Taryba patvirtino Lietuvos švietimo sistemos pertvarkos tarybą. Projektuota solidi, visas švietimo sferas apėmusi struktūra: šešios grupės, sugrupuotos po tris veiklos kryptis. Pirmoji – pertvarkos teorinio pagrindimo kryptis, kuriai vadovauti paskirta Meilė Lukšienė turėjo aprėpti koncepcijų, mokymo planų, programų, vadovėlių rengimą. Spalio 31 d. vykusiame antrajame tarybos posėdyje Meilė Lukšienė referavo apie atliktą mokyklinių vadovėlių ekspertizę. 1990 m. vasario 25 d., besirengdama susitikimui su Kultūros ir švietimo reikalų komisijos nariu Broniumi Genzeliu, ji ketino teirautis dėl jau parengtų, bet nepriimtų įstatymų, pranešti apie numatytą mokyklos struktūrą (4+6+2), mokymo turinio esminį pertvarkymą, pradėtą naujų vadovėlių leidybą. Mąstė apie problemas – nelanksčias vadovėlių leidybos, aukštųjų mokyklų autonomijos struktūras, visuomenės abejingumą švietimo reikalams. Netrukus, vasario 28 d. tarybos posėdyje, Meilė Lukšienė referavo apie švietimo reformos etapų plano sudarymą. Minėta taryba atliko du svarbius darbus: aprobavo Švietimo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą dėl mokyklinių vadovėlių. Pagrindiniai švietimo reformos parengimo darbai vyko Pedagogikos mokslinio tyrimo institute. Meilės Lukšienės posėdžiuose neoficialiai lankydavosi ir kompetentingi ministerijos darbuotojai. Paskelbus valstybės nepriklausomybę, Tautinės mokyklos koncepcijos idėjos buvo išplėtotos Lietuvos švietimo koncepcijoje (1992). Joje esminiais švietimo principais buvo pasirinkti: humaniškumas, demokratiškumas, atsinaujinimas ir nacionalumas. Teoriniu švietimo kūrimo pagrindu laikytos humanistinio ugdymo paradigma ir holistinio ugdymo samprata. Kuriama Lietuvos švietimo sistema turėjo būti grindžiama Europos kultūros vertybėmis – asmens verte, prigimtine žmonių lygybe, sąžinės laisve, tolerancija, demokratiniais visuomenės santykiais. Švietimas įvardytas pamatiniu visuomenės raidos veiksniu, visų socialinių reformų pagrindu, todėl jam iškeltas uždavinys lenkti bendrąją visuomenės raidą ir būti jos vedliu. Meilė Lukšienė buvo viena iš Lietuvos švietimo reformos idėjų pagrindėjų ir veiksmų varikliu. Ji tapo svarbiausių Lietuvos švietimo strateginių dokumentų – Tautinės mokyklos koncepcija (1988), Lietuvos švietimo koncepcija (1992), Lietuvos švietimo reformos gairės (1993), Bendrojo lavinimo mokyklos programos (1994), Bendrojo išsilavinimo standartų (1997) – bendraautore, redakcinės grupės nare. Pristatant Meilę Lukšienę UNESCO apdovanojimui buvo konstatuota, jog pastaroji vadovavo ir parengė visus pagrindinius konceptualiuosius švietimo reformos dokumentus ir tokiu būdu padėjo pagrindus švietimo reformos įgyvendinimui. Meilės Lukšienės ir jos vadovaujamų grupių suformuluoti pagrindiniai Lietuvos švietimo reformos tikslai, sukurta nauja švietimo vizija tapo pagrindu valstybės švietimo reformos uždaviniams įgyvendinti. Ji sugebėjo sutelkti ir įtraukti plačią mokslinę ir pedagoginę bendruomenę švietimo reformai vykdyti. Meilės Lukšienės paskatinti išaugo gabūs švietimo vadybininkai, mokslininkai, plėtojantys teorines ir praktines švietimo kaitos strategijas, atitinkančias demokratinius švietimo siekius. 1999 m. Lietuvos švietimą vertinę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. OECD) ekspertai pripažino, jog Lietuvoje egzistuoja tvirtas konceptualus reformų pagrindas. 1992 m. Lietuvos švietimo koncepcija pripažinta geriausiu kūrimo ir plėtros pavyzdžiu. Idėjine jos parengimo vadove buvo Meilė Lukšienė.

	Meilės Lukšienės laiškas ir sveikinimas ateinančių 1991 metų proga, adresuotas Izoldai Poželaitei-Davis. Laiške atsiskleidžia mokslininkės nuomonė apie vykdomą Lietuvos švietimo reformą. 1990 m. gruodžio 23 d. LMAVB RS F391-407, lap. 10.
	Meilės Lukšienės straipsnis Estetinio ugdymo gairės, paskelbtas direktyviniame leidinyje Pradinės mokyklos programos (1991). LMAVB RS F391-528.
	Meilės Lukšienės straipsnyje Kai kurie akcentai reformuojant Lietuvos švietimą pateikiami Europos švietimo ministrų nuolatinės konferencijos rezoliucijos dėl švietimo tikslų atgarsiai. 1992 m. sausio 4 d. LMAVB RS F391-469, lap. 1.
	Esminis švietimo reformos dokumentas Lietuvos švietimo koncepcija (1992), kurį rengiant Meilės Lukšienės nuomonė buvo viena iš svariausių.
	Meilės Lukšienės rengtas Lietuvos švietimo reformos plėtotės projektas buvo pateiktas tvirtinti vyriausybei. Jame apibrėžti pagrindiniai kuriamos švietimo sistemos strategijos tikslai, jos struktūros principai, siūlomi pagrindiniai sistemos realizavimo būdai. 1992 m. balandžio 21 d. LMAVB RS F391-481, lap. 1.
	Meilės Lukšienės įvadinis straipsnis viename iš švietimo reformos leidinių Universaliosios ugdymo programos (1992).
	Meilė Lukšienė dalyvavo ir leidinio Lietuvos suaugusiųjų švietimo sistemos koncepcija (projektas) rengime (1993). LMAVB RS F391-490.
	Lietuvos kultūros ir švietimo ministerijos ir Pedagogikos instituto straipsnių rinkinio Lietuvos švietimo reformos gairės (1993) viena iš autorių ir mokslinių konsultančių buvo Meilė Lukšienė. Ji parašė pratarmę, akcentuodama, jog leidinio tikslas buvo atskleisti reformos kryptį, jos sudėtingumą, paskatinti skaitytoją kūrybiškai įsijungti į darbą. Įdėti ir du Meilės Lukšienės straipsniai švietimo reformos metodologijos klausimais. Iš Violetos Jonynienės asmeninio archyvo.
	Lietuvos švietimo koncepcija buvo išversta į anglų kalbą ir paskelbta atskiru leidiniu General concept of education in Lithuania (1994). Iš Violetos Jonynienės asmeninio archyvo.
	Švietimo ir mokslo ministro Vladislovo Domarko įsakymo kopija dėl švietimo reformos strategijos grupės, į kurią buvo įtraukta Meilė Lukšienė, sudarymo. 1995 m. kovo 28 d. LMAVB RS F391-512, lap. 1.
	Meilės Lukšienės artimos bendražygės, švietimo reformos vykdytojos: Vaiva Vaicekauskienė, Marija Barkauskaitė, Violeta Jonynienė. 1996 m. vasara. Iš Violetos Jonynienės asmeninio archyvo.
	Po svarstymo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Iš kairės: Valentinas Stundys, Darius Kuolys, Meilė Lukšienė, Pranas Gudynas, Laima Abraitytė, Romas Pakalnis, Marija Barkauskaitė, Ramutė Bruzgelevičienė. 1997 m. gegužės 12 d. Elenos Tervidytės fotografija. LMAVB RS F391-264, lap. 1.
	Antroji Lietuvos švietimo taryba. Pirmoje eilėje iš kairės: Arvydas Ilginis, Alma Stasiulevičiūtė, Vincentas Dienys, Romas Pakalnis, Irena Musteikienė, Meilė Lukšienė, švietimo ir mokslo ministras Zigmas Zinkevičius, Petras Gaučas. Antroje eilėje iš kairės: kunigas Artūras Jagelavičius, Romualda Hofertienė, Danutė Usorytė, Valentinas Stundys, Raimondas Dambrauskas, Dainius Pūras, Darius Kuolys. Trečioje eilėje iš kairės: Vainas Brazdeikis, Rimantas Želvys, Henrikas Vaicekauskas, Stasys Luobikis. 1997 m. birželio 30 d. Elenos Tervidytės fotografija. LMAVB RS F391-264, lap. 2.
	Meilė Lukšienė su buvusios Lietuvių literatūros katedros bendradarbiais ir švietimo reformos kūrėjais 85-mečio proga. Sėdi: Irena Kostkevičiūtė, Vanda Zaborskaitė, Meilė Lukšienė, Donatas Sauka, Stasė Litvinaitė. Stovi: Violeta Jonynienė, Žibartas Jackūnas, Elena Tervidytė, Ingė Lukšaitė, Laima Abraitytė, Rimantas Vėbra, Vaiva Vaicekauskienė, Ramutė Bruzgelevičienė, Romas Pakalnis, Darius Kuolys. 1998 m. LMAVB RS F391-681, lap. 5.
	Meilės Lukšienės straipsnių rinkinys Jungtys (2000). Tai švietimo reformos apmąstymas, reformos dokumentinių šaltinių rinkinys, šiek tiek atsiminimų ir esė apie nueitą kelią.
	Meilė Lukšienė Violetos Jonynienės sodyboje. 2000 m. spalis. Iš Violetos Jonynienės asmeninio archyvo.
	Meilė Lukšienė su švietimo savaitraščio Dialogas redaktore Elena Tervidyte. 2005 m. balandžio 8 d. LMAVB RS F391-699, lap. 1.
	Dr. Ramutės Bruzgelevičienės monografijoje Lietuvos švietimo kūrimas 1988–1997 (2008) analizuotas nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos tapsmas, akcentuotas Meilės Lukšienės indėlis šiame procese.