Švietimo istorijos tyrimų baruose

Meilė Lukšienė Lietuvos švietimo istorijos tyrinėjimams atsidėjo iš pagrindų. Ji manė, kad būtina remtis į savojo švietimo istorines šaknis, tautos kultūros pagrindus ir pedagogikos tradicijas. Šia linkme dirbti skatino bendradarbius ir jaunimą. Rūpestingai puoselėti ryšiai su Latvijos ir Estijos pedagogikos istorikais. Bendrose konferencijose ryškėjo tam tikra atvirai neišsakoma imperiniams sovietinės valstybės tikslams priešiška nuostata. Švietimo ministras Antanas Rimkus uždraudė rengti tokias konferencijas.

Meilė Lukšienė pasinėrė į archyvus, kuriuos jau buvo tyrinėję lenkai. Tačiau į lituanistinę medžiagą jie nekreipė pakankamo dėmesio. Lietuvos švietimo praeities vaizdas buvo iškreiptas, nepilnas. Meilės Lukšienės dėka lietuviškos šaknys surastos ten, kur nė nemanyta jų esant. Ji lietuvių literatūrą – nuo Donelaičio iki Valančiaus – susiejo su mokyklos ir pedagoginės minties raida. Dirbdama Mokyklų mokslinio tyrimo institute (nuo 1973 m. – Pedagogikos mokslinio tyrimo institutas), Meilė Lukšienė tapo viena žymiausių XVIII a. antrosios pusės – XIX a. pirmosios pusės Lietuvos švietimo istorijos tyrinėtojų. Jos darbus vainikavo dvi monografijos: Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmojoje pusėje (1970) ir Demokratinė ugdymo mintis Lietuvoje, XVIII a. antroji – XIX a. pirmoji pusė (1985). Tyrimuose ji teigė, kad Lietuvos kultūros raida, žmogaus ir tautos laisvėjimas yra glaudžiai susijęs su demokratijos sklaida krašte. Būta ir literatūros tyrinėjimų rengiant spaudai Jono Biliūno Raštų tritomį (1981–1982), Liudviko Jucevičiaus darbą Mokyti žemaičiai (1975). Su bendradarbiais Meilė Lukšienė parašė sintezę Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai (1983). Už mokslinę ir visuomeninę veiklą 1989 m. jai buvo suteiktas nusipelniusios mokslo veikėjos vardas. Meilė Lukšienė pirmoji Lietuvoje moksliškai pagrindė demokratinio ugdymo metodologiją istorijos ir dabarties raidos aspektu. Jos moksliniai darbai pasižymi integraliu humanitarinių ir socialinių mokslų principu, tebedarančių didžiulę įtaką edukologijos mokslo plėtrai, rašoma pristatant Meilę Lukšienę UNESCO apdovanojimui.

	Meilė Lukšienė. 1970 m. balandžio 5 d. LMAVB RS F391-621, lap. 1.
	Meilės Lukšienės monografija Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmojoje pusėje (1970).
	Meilės Lukšienės mokslinio straipsnio Lietuvos edukacinės komisijos nuostatai (1797–1799 m.) mašinraštis su taisymais ranka. Apie 1970 m. LMAVB RS F391-219, lap. 1.
	Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto sveikinimas Meilės Lukšienės 60-mečio proga. 1973 m. Iš Meilės Lukšienės šeimos archyvo.
	Meilės Lukšienės pedagogikos mokslų daktaro diplomas. 1973 m. lapkričio 1 d. LMAVB RS F391-2, lap. 5–6
	Meilės Lukšienės ir Vytauto Raudeliūno parengtas Liudviko Jucevičiaus darbas Mokyti žemaičiai. 1975 m.
	Meilės Lukšienės parengtų ir 1980–1981 m. išleistų Jono Biliūno raštų tritomis.
	Pabaltijo pedagogikos istorikų konferencijos dalyviai. Sėdi iš kairės: Magdalena Karčiauskienė, Meilė Lukšienė, Teresė Bukauskienė ir kolegės iš kitų respublikų. Už jų stovi kolegos iš kitų respublikų. 1982 m. LMAVB RS F391-667, lap. 2.
	Sintezė Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai (1983), kurios viena iš autorių buvo Meilė Lukšienė.
	Meilės Lukšienės monografija Demokratinė ugdymo mintis Lietuvoje, XVIII a. antroji – XIX a. pirmoji pusė. Institute ji buvo svarstoma apie 1976 m. Spausdinti uždrausta, nes monografijoje pedagoginis procesas buvo atskleistas plačiame socialiniame-kultūriniame, o kartu ir politiniame kontekste. Ji buvo išspausdinta tik 1985 m., besikeičiant politinei padėčiai. Monografijoje iškelta pagrindinė mintis, jog būtinos tam tikros demokratinės sąlygos tiek kultūrai plėtotis, tiek formuotis laisvai asmenybei.
	Kunigo istoriko Pauliaus Rabikausko laiškas, kuriame pozityviai vertinamos abi svarbiausios Meilės Lukšienės monografijos apie Lietuvos švietimą XVIII a. antroje – XIX a. pirmoje pusėje. Roma, 1985 m. rugsėjo 6 d. LMAVB RS F391-169.
	Sovietinės Lietuvos nusipelniusios mokslo veikėjos Meilutės Lukšienės pažymėjimas. 1989 m. birželio 22 d. LMAVB RS F391-2, lap. 12–13.