Biliūnai

Meilės Lukšienės mama Julija Janulaitytė brolio Augustino buvo įtraukta į aktyvią lietuvišką veiklą, nelegalių knygų platinimą. 1899 m. Julija Janulaitytė įstojo į Šiauliuose veikusius trejų metų dantų gydymo ir technikos kursus. Tuo pačiu metu eksternu baigė keturias klases tik ką įkurtoje Šiaulių mergaičių gimnazijoje. 1901 m. Šiauliuose susipažino su iš Tartu universiteto pašalintu brolio Augustino bičiuliu Jonu Biliūnu. Ji pamilo Joną ir su juo susižadėjo. Norėdama tapti savarankiška, Julija, išlaikiusi prie Kazanės universiteto surengtus egzaminus, gavo dantų technikės diplomą. Dirbti dantiste pradėjo 1902 m. pavasarį Panevėžyje. Diplomuota dantų gydytoja ji tapo 1904 m., išlaikiusi egzaminus Charkove. Tais pačiais metais Julija ištekėjo už jau džiova sirgusio Jono Biliūno. 1905 m. pradžioje ji vyko slaugyti Jono į Ciurichą, kur šis studijavo. 1905 ir 1906 m. vasaras Biliūnai praleido Lietuvoje: Julija dirbo, Jonas gydėsi. 1906 m. rudenį Julija su Jonu išvyko į labiau sveikesnę ligoniui Zakopanę (tuomet Austrija) pasiėmusi dantų gydytojos instrumentus, nors neturėjo teisės dirbti. Padėjo vietiniai gydytojai, siųsdavę jai dalį savo pacientų. Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais slaugomas žmonos rašytojas parašė žinomus apsakymus: Joniukas, Piestupys, Lazda, Ubagas, Brisiaus galas ir Liūdna pasaka. Jonas Biliūnas mirė Zakopanėje 1907 m. gruodžio 8 dieną, ten buvo ir palaidotas. Zakopanėje Julija dirbo iki 1909 m. rudens, kol sumokėjo abiejų skolas. Po to tęsė studijas Paryžiuje. 1911 m. gavo dantų chirurgės diplomą. Po kursų dar dvejus metus – iki 1913 m. – dirbo Zakopanėje. 1913 m. Tilžėje išleido pirmąjį Jono Biliūno raštų rinkinį Paveikslai, apysakos ir eilės. Įvykdžiusi Jonui duotus pažadus, Julija paguodą surado tapdama motina. Tarpukariu ji ištekėjo už geros širdies žmogaus, garsaus mokytojo, elementoriaus Sakalėlis autoriaus Stasio Matjošaičio, gražiai su juo sutarė. Tačiau Biliūno netektis visą gyvenimą jai buvo tarsi negyjanti žaizda. 1953 m., pritarus to meto sovietinei valdžiai, rašytojo Jono Biliūno palaikai žmonos rūpesčiu buvo parvežti iš Zakopanės ir perlaidoti Liudiškių kalvoje (Anykščių r.). Julija Matjošaitienė puoselėjo pirmojo vyro atminimą dalyvaudama visuomeninėje veikloje, palaikė ryšius su jo giminaičiais. Motinos prisiminimų paveikta ir siekdama išsaugoti Jono Biliūno atminimą Meilė Lukšienė tapo viena pirmųjų Jono Biliūno kūrybos tyrinėtojų.

	Jonas Biliūnas. Liepoja, 1899 m. LMAVB RS F391-654, lap. 1.
	Dantų gydytoja Julija Janulaitytė ir rašytojas Jonas Biliūnas po vestuvių Panevėžyje. 1904 m. LMAVB RS F391-644, lap. 1.
	Moigiui priklausęs namas, kuriame butą nuomojosi Julija ir Jonas Biliūnai. Panevėžys, apie 1970 m. LMAVB RS F391-655, lap. 8.
	Jonas Biliūnas. Šeduva, apie 1905 m. LMAVB RS F391-654, lap. 2.
	Ciuricho, kur studijavo Jonas Biliūnas, apylinkių fotografija. XX a. pr. LMAVB RS F391-650, lap. 4.
	Mėlynosios lelijos namas, kuriame gyveno Jonas Biliūnas. Ciurichas, Neumarkt Str., apie 2000 m. LMAVB RS F391-678, lap. 1.
	Namas, kuriame gyveno Jonas Biliūnas su žmona Julija. Ciurichas, Universität Str., apie 2000 m. LMAVB RS F391-678, lap. 2.
	Julija Biliūnienė prie Jono Biliūno karsto. Zakopanė, 1907 m. gruodžio pradžia. LMAVB RS F391-645, lap. 1.
	Julija Biliūnienė prie Jono Biliūno kapo Zakopanėje. Po 1908 m. LMAVB RS F391-655, lap. 2.
	Jono Biliūno palaikų parvežimas iš Zakopanės į Vilnių. Gedulo mitingas Ivano Černiachovskio aikštėje. Kalba Antanas Venclova. Už jo pirmoje eilėje stovi Vladas Niunka, Mečislovas Gedvilas, Justas Paleckis, Juozas Baltušis, Aleksandras Guzevičius, Antanas Sniečkus, Jonas Zinkus, Karolis Račkauskas-Vairas, Jonas Šimkus, Julija Biliūnienė-Matjošaitienė ir kt. Vilnius, 1953 m. liepos 1 d. LMAVB RSS Fg. 1-99/6.
	Jono Biliūno palaikų išlydėjimas iš Vilniaus į Anykščius. Gedulo procesija Stalino prospekte. 1953 m. liepos 1 d. L. Meinerto (ELTA) fotografija. LMAVB RSS Fg. 1-99/5.
	Julija Biliūnienė-Matjošaitienė ir rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis prie Jono Biliūno kapo ant Liudiškių kalvos (Anykščių r.). Apie 1954 m. LMAVB RS F391-639, lap. 1.
	Jono Biliūno sesuo Uliūtė Juodelienė. 1956 m. LMAVB RS F391-649, lap. 22.
	Jono Biliūno brolio Juozo sūnus rašytojas Antanas Biliūnas (1905–1970). 1956 m. LMAVB RS F391-655, lap. 10.
	Jono Biliūno kapo prižiūrėtoja (centre) su lituanistais iš Vilniaus prie akmens, žyminčio buvusio kapo Zakopanėje vietą. Pirma iš kairės – Rūta Saukienė, šešta – Aldona Liobytė. 1958 m. LMAVB RS F391-652, lap. 27.