Specialieji Bibliotekos rinkiniai

Retų spaudinių skyriuje saugoma apie 460 tūkstančių įvairaus pobūdžio dokumentų: knygų, kartografinių leidinių, meno albumų, raižinių, fotografijų, smulkiosios spaudos, mikrofilmų ir kt. Pagal jų tipus, tematiką ir chronologiją jie suskirstyti į atskirus fondus – rinkinius ir kolekcijas. Sutartinis Retų spaudinių skyriaus dokumentų fondo žymėjimas Bibliotekos elektroniniame kataloge yra „CIM“, o atskirą specialųjį rinkinį sudarančio Senosios periodikos sektoriaus fondas žymimas „SPER“. Informacijos apie specialiuose rinkiniuose saugomus dokumentus galima rasti ir juos užsisakyti internetiniame kataloge, taip pat kortelių kataloguose, esančiuose Tado Vrublevskio ir Senosios periodikos skaityklose. 

Bibliotekoje saugomi 66 inkunabulai, išleisti 1471–1500. Vertingiausi iš jų yra du unikumai: pop. Aleksandro VI „Regullae cancelarii“ (Roma, ne anksčiau nei 1495-08-08; skaitmeninė knygos kopija) ir „Artikule snĕmovní z roku 1497“ (Praha, 1497; straipsnis apie knygą). Kolekcijoje yra ir seniausia Lietuvos atminties institucijose saugoma knyga – Johano iš Aragono (Johannes de Aragonia) „Oratio ad Sixtum IV; Oratio ad Ferdinandum regem“ (Roma, po 1471-12-19). Šis inkunabulų rinkinys išsiskiria kalbine įvairove: be lotyniškų, jame yra knygų, išspausdintų čekų, bažnytine slavų, vokiečių, senąja graikų, italų kalbomis.

Įvairiose Europos šalyse XVI–XXI a. išleistų knygų fondą sudaro per 63 tūkst. pavadinimų, iš kurių daugiausia išspausdinta XVIII a. (apie 36 tūkst.) ir XVII a. (apie 23 tūkst.). XVI–XVII a. vyrauja leidiniai lotynų kalba, XVIII a. persvarą įgyja knygos prancūzų kalba. Teminė leidinių sudėtis labai įvairi – pradedant teologijos darbų ir Šventojo Rašto publikacijomis, baigiant grožinės, mokslo bei pažintinės literatūros tekstais. Elektroniniame Bibliotekos kataloge aprašyta palyginti nedidelė šių knygų dalis, tad paieška galima ir kitais būdais.

Lietuvių kalba XVI–XX a. išleistų knygų fondą sudaro per 7 tūkst. pavadinimų. Jos visos aprašytos elektroniniame Bibliotekos kataloge, o dalis jų yra suskaitmeninta ir prieinama Skaitmeniniame archyve. Seniausia originali lietuviška knyga – J. Bretkūno „Postilė“ (Karaliaučius, 1591). Rinkinyje saugoma 12 unikalių knygų, tarp kurių į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą įtrauktas vienintelis šiandien žinomas išlikęs egzempliorius – Kristijono Donelaičio versta knygelė „Gromata apie ganyklų perdalijimo naudą“ (Karaliaučius, po 1769). Ji  taip pat pristatoma virtualioje parodoje Mnemosinės sodai: UNESCO „Pasaulio atmintis“ LMA Vrublevskių bibliotekoje.

Lituanika – visa kitakalbė (ne lietuvių k.) su Lietuva susijusi spauda. Ją sudaro per 10 tūkst. knygų. Lituaninių knygų išleidimo geografija aprėpia apie 60 vietovių įvairiuose Europos kraštuose. Daugiausia tokių knygų yra iš LDK sostinės Vilniaus, šiek tiek mažiau – Lenkijos Karalystės miestų (Krokuvos, Varšuvos), Rytų Prūsijos sostinės Karaliaučiaus (Königsberg), kai kurių Vokietijos miestų (Kelno, Frankfurto prie Maino) ir kitų (apie senąją Bibliotekos lituaniką). Dalis jų suskaitmeninta ir prieinama Skaitmeniniame archyve. Tarp jų – unikalūs leidiniai, įrašyti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registrą: Jano Seklucjano „Katekizmas“ („Katechismu text prosti“, Karaliaučius, 1545), Fulgento Dryjackio apeigynas, puoštas Aleksandro Tarasevičiaus medžio raižiniais – „Thesaurus sacratissimae vitae passionis praetiosissimi D. N. Iesu Christi“ (Vilnius, Akademijos spaustuvė, 1682).

Šiame fonde saugomos kiriliniu šriftu ne Lietuvoje XVI–XX a. išspausdintos knygos, taip pat rusų bei kitomis kalbomis slavų kraštuose išėję leidiniai (išsamiau apie fondo suformavimą). Jame yra 1465 pavadinimų knygų. Iš jų spausdintų kirilika – 240. Seniausias šio rinkinio leidinys – P. Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ Skaičių knyga (Praha, apie 1519). XVII a. Rosikos fonde saugoma 2019 m. į UNESCO programos nacionalinį registrą įrašyta Kijeve lotynų k. išleista Ivanui Mazepai skirta panegirika „Amžinosios šlovės Kapitolijus“ (išsamiau apie leidinį)

Rinkinį sudaro per 20 tūkst. pasaulio architektūrai, vaizduojamajai ir taikomajai dailei, menininkų kūrybai, pasaulio muziejų ir bibliotekų kolekcijoms skirtų leidinių, autorinės knygos, taip pat gamtos ir fotografijų albumai. Jie žymimi raide A. Šie leidiniai pradėti kaupti XX a. pirmaisiais dešimtmečiais, ankstyvuoju Vrublevskių bibliotekos formavimosi laikotarpiu. Nemaža dalis albumų susijusi su Lietuvos kultūra ir daile.

Kolekciją sudaro 500 pavadinimų XIX–XXI a. išleistos knygelės, kurių dydis iki 10 cm. Mažiausia iš jų – 1997 m. Viliaus Užtupo leidyklos knygelė „Lietuvos spaustuvėms 475“ (10 x 10 mm; saugojimo šifras: M-467). 

Senosios periodikos fonde saugoma per 7000 pavadinimų laikraščių ir žurnalų. Tai XIX–XX a. lietuviška ir lituaninė periodika (iki 1945 m.), sena, reta nelituaninė periodika (iki 1800 m.), lietuvių išeivijos periodiniai leidiniai. Didžiąją fondo dalį sudaro tarpukario Lietuvoje, Vilniaus krašte leisti laikraščiai ir žurnalai lietuvių, lenkų, baltarusių, rusų kalbomis. Rinkinyje saugomi pirmieji lietuviški laikraščiai „Auszra“ (1883–1886), „Varpas“ (1889–1905), „Ūkininkas“ (1890–1905). Seniausias saugomas žurnalas – 1689–1698 m. Leipcige ir Torunėje leistas žurnalas „Monatliche Unterredungen einiger guten Freunde von allerhand Büchern und andern annehmlichen Geschichten“ (saugojimo šifras: P-021146).

Internetiniame Bibliotekos kataloge aprašyti visi Senosios periodikos fonde saugomi dokumentai, dalis jų yra suskaitmeninta ir prieinama Skaitmeniniame archyve.

Atlasų ir žemėlapių rinkinį sudaro per 6 tūkst. pavadinimų dokumentų, išleistų nuo XVI a. iki šių dienų. Reikšminga senosios kartografijos paveldo dalis – topografiniai Lietuvos žemėlapiai. Svarbiausius žemėlapius galima pamatyti Skaitmeniniame archyve, taip pat projektuose „Užmirštasis Vilnius“, „Lietuvos 1914–1945 m. topografiniai žemėlapiai“.

Saugomas ir unikalus lietuviškos spaudos draudimo metais (1900) Peterburge A.Macijausko išleistas litografinis „Žemlapis lietuviškai latviško krašto“ su leidėjo dedikacija Jonui Basanavičiui. Taip pat apie šį leidinį galima sužinoti šiame reportaže.

XVI–XX a. pr. spausdintų ediktų kolekcija – Prūsijos valdžios įsakų rinkinys (772 pavadinimai). Įvairiomis kalbomis – lietuvių, vokiečių, lenkų, rusų – dokumentai aprašyti internetiniame kataloge.

Didžiąją jų dalį sudaro ediktai, spausdinti vokiečių k. Lietuvių k. spausdintų yra 94, iš jų 61 yra unikalūs arba labai reti ir saugomi tik šioje Bibliotekoje. Dalis ediktų suskaitmeninta ir prieinama Skaitmeniniame archyve. Seniausias lietuviškas ediktas išspausdintas 1589 m. Karaliaučiuje. 

Rinkinyje yra apie 15 tūkst. atvirukų. Didžiąją jo dalį sudaro įvairių šalių miestų vaizdai: architektūra, paminklai, gamta. Seniausi šio tipo vaizdo dokumentai siekia XIX a. pabaigą. Reikšmingi proginiai sveikinimų atvirukai. Itin populiarūs lietuviškos tematikos vaizdai. Rinkinys kasmet papildomas naujais dokumentais. Dalis senųjų atvirukų suskaitmeninta ir prieinama Skaitmeniniame archyve. Elektroniniame Bibliotekos kataloge aprašyta palyginti nedidelė šių dokumentų dalis, tad paieška galima ir kitais būdais.

Rinkinį sudaro apie 31 tūkst. nuotraukų – nuo seniausio (1840–1850 m.) dagerotipo iki šių dienų dronu darytų fotografijų. Čia saugomi žymiausių Vilniaus fotografų (A. Korzono, J. Čechavičiaus, S. Fleury, J. Bulhako ir kt.), taip pat kitų Lietuvos miestų pirmųjų fotografų darbai. Nuotraukose užfiksuoti miestų vaizdai, įvairios šventės, asmenų portretai. Dalis šio rinkinio suskaitmeninta ir prieinama Skaitmeniniame archyve. Elektroniniame Bibliotekos kataloge aprašyta palyginti nedidelė šių dokumentų dalis, tad paieška galima ir kitais būdais.

Rinkinį sudaro apie 7000 vario ir plieno raižinių, litografijų ir kitomis technikomis sukurtų XVI –XXI a. Lietuvos ir užsienio dailininkų kūrinių bei jų spaudinių, nemažai šventųjų paveikslėlių. Jame saugomi Lietuvoje kūrusių raižytojų, Pranciškaus Vaclovo Balcevičiaus, Perliʼų dinastijos, Jozefo Ozemblovskio, Izidoriaus Weisso, taip pat XX a. pirmos pusės Vilniaus Stepono Batoro universiteto dėstytojų ir XX a. antros pusės Lietuvos grafikų kūrinių. Raižiniai atspindi Europos ir Lietuvos istoriją, perteikia Lenkijos ir Lietuvos valdovų, kunigaikščių, mokslininkų ir menininkų portretus, meno paminklus. Elektroniniame Bibliotekos kataloge aprašyta palyginti nedidelė šių dokumentų dalis, tad paieška galima ir kitais būdais.

Rinkinį sudaro apie 8000 ekslibrisų, sukurtų XVIII–XXI a. pr. Tai Lietuvos ir užsienio dailininkų kūriniai, spaudiniai, atspaudai bei savininkų įrašai, skirti asmenims, o taip pat asmeninėms ir institucinėms bibliotekoms. Didžiąją XX a. pradžioje pradėto kaupti ekslibrisų rinkinio dalį sudaro Pranciškaus Tičkovskio kolekcija, išsiskirianti Vrublevskių bibliotekai ir Tadui Vrublevskiui sukurtais grafikos vaizdais. Rinkinys pagausėjo 1985 m. įgyta Stanislovo Pilkos kolekcija. Šiame šimtmetyje rinkinys papildytas užsienio ir Lietuvos dailininkų kūriniais iš asmeninių kolekcininko Antano Rimvydo Čaplinsko ir dailininko Vladimiro Vinogradovo kolekcijų, taip pat Gariūnų verslo parko padovanota kolekcija, skirta 1863–1864 m. sukilimui. Dalis ekslibrisų suskaitmeninta ir prieinama Skaitmeniniame archyve.