Routledge handbook of European borderlands. London; New York: Routledge / Taylor & Francis Group, 2026. 410 p.

Šiame žinyne iš naujo permąstoma Europos pasienio regionų samprata, teorines įžvalgas derinant su įvairių Europos pasienio teritorijų tyrimais. Nagrinėjami Ukrainos–Rusijos, ES–Baltarusijos, Airijos, Suomijos, Danijos, Italijos, Portugalijos ir kitų Europos pasienio regionų pavyzdžiai. Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo Europos pasienis tapo svarbia migracijos, saugumo, tapatybės ir tarptautinių santykių tyrimų sritimi, o pastarųjų dešimtmečių įvykiai – finansų krizė, „Brexitas“, COVID-19 pandemija ir migracijos procesai – dar labiau padidino jų reikšmę. Leidinyje, apibendrinant naujausius Europos pasienių tyrimus, nagrinėjamos saugumo, migracijos, socialinio teisingumo, tarpvalstybinio valdymo, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos, pilietybės, suvereniteto ir teritorinių ginčų temos.

Culinary texts in context, 1500–1800: manuscript recipe books in Early Modern Europe. London; New York: Routledge / Taylor & Francis Group, 2025. 286 p.

Šiame straipsnių rinkinyje nagrinėjamos Ankstyvųjų naujųjų laikų (apie 1500–1800 m.) įvairių Europos kultūrinių ir kalbinių regionų receptų knygos. Analizuojamos receptų knygų fizinės savybės ir praktinis naudojimas, aptariami receptų rinkimo bei jų kaitos modeliai, tarptautinė receptų, ingredientų ir amatininkų žinių sklaida, taip pat moterų rankraštinės kultūros tradicijos. Autoriai atskleidžia, kaip vietinės knygų gamybos ir namų ūkio apskaitos tradicijos lėmė šių knygų fizinį pavidalą, o dėmės, sulankstymai, marginalijos, tarp puslapių įdėti daiktai ir įklijuoti papildymai liudija įvairius jų naudojimo būdus.

The book of marvels: a medieval guide to the globe. Los Angeles: J. Paul Getty Museum, [2024]. 142 p.

Šioje knygoje nagrinėjama Viduramžių kelionių aprašymų ir enciklopedijų tradicija, kurioje tikrovė persipina su legendomis, vaizduotės vaizdiniais ir prietarais. Pagrindinis dėmesys skiriamas XV a. prancūzų Pasaulio stebuklų knygai (Le Livre des merveilles du monde) – iliustruotam rankraščiui, supažindinančiam skaitytojus su tikrais ir įsivaizduojamais pasaulio kraštais bei jų stebuklais. Autoriai analizuoja rankraščio tekstą ir vaizdus, jų kilmę, turinį, meninį savitumą ir perteikiamas reikšmes, taip pat Viduramžių geografinių žinių šaltinius. Knygoje atskleidžiama, kaip pasakojimai apie tolimus kraštus lėmė Viduramžių europiečių pasaulio suvokimą, kartu skatindami ir smalsumą, ir svetimo baimę.

Textiles in manuscript: a local and global history of the book. Berlin: De Gruyter, [2026]. 328 p.

Šioje knygoje nagrinėjama tekstilės reikšmė knygų gamybai ir rankraščiams nuo vėlyvosios Antikos iki Ankstyvųjų naujųjų laikų, atskleidžiant jų sąsajas su vietinėmis knygų gamybos tradicijomis ir pasauliniais prekybos tinklais. Įvairių sričių mokslininkai analizuoja praktines, puošybines ir simbolines tekstilės funkcijas – nuo įrišimo medžiagų ir apsauginių apdangalų iki audinių, turėjusių religinę ar simbolinę reikšmę. Atskiruose skyriuose nagrinėjamos skirtingos knygų gamybos tradicijos ir konkretūs rankraščiai, siekiant atskleisti savitą tekstilės naudojimo istoriją. Kartu šie tyrimai atskleidžia kultūrinių ryšių ir amatininkų tinklą, siejusį Europos, Azijos ir Afrikos knygų gamybos centrus.

Norman, Jeremy M. The second printing revolution: invention of mass media. New York: The Grolier Club, 2026. 304 p.

Šiame reprezentaciniame leidinyje nagrinėjamas knygų gamybos virsmas iš amato į masinę leidybą, kai XIX amžiuje technologinės naujovės iš esmės pakeitė knygų ir laikraščių gamybą bei žinių sklaidą. Autorius teigia, kad šis virsmas savo mastu prilygo Gutenbergo išradimo sukeltai revoliucijai. Knygoje aptariami svarbiausi pramonės revoliucijos laikotarpio išradimai ir jų poveikis leidybos raidai Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, įvardijant svarbiausius popieriaus gamybos, spaudos, iliustravimo, teksto rinkimo ir knygrišystės pokyčius. Leidinys parengtas kaip prestižinės Niujorko bibliofilų draugijos Grolier Club parodos katalogas, todėl išsiskiria gausiomis iliustracijomis, kruopščiai atrinkta medžiaga ir aukšta poligrafine kokybe.

Memory, identity, and governance in early modern Poland–Lithuania. Turnhout: Brepols, [2025]. 526 p.

Šiame mokslinių straipsnių rinkinyje atskleidžiama, kaip įvairialypė Ankstyvųjų naujųjų laikų Abiejų Tautų Respublikos visuomenė, derindama tradiciją ir naujoves, kūrė savitą, daugiasluoksnę tapatybę. Nagrinėjama dvejopa istorinio palikimo reikšmė: viena vertus, jis buvo neišsenkamas idėjų, pasakojimų ir ilgaamžių tradicijų šaltinis, praturtinęs politinį bei kultūrinį gyvenimą; kita vertus, skatino kūrybiškai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Praeitis čia suvokiama ne kaip nekintamas palikimas ar pažangos kliūtis, bet kaip gyva ir veikli jėga, veikusi to meto siekius ir ateities vizijas.

Interregnum: reassessing „decline“ and „rebirth“ in late sixteenth-century Poland–Lithuania. Turnhout: Brepols, [2026]. 305 p.

1572 m. mirus karaliui Žygimantui Augustui, baigėsi beveik du šimtmečius trukęs Jogailaičių dinastijos valdymas Lenkijoje ir Lietuvoje. Tarpuvaldžiu bajorija ieškojo naujų valstybės valdymo ir valdovo rinkimo pagrindų, o politinės bei konstitucinės diskusijos atvėrė kelią naujovei – kiekvieno bajoro teisei dalyvauti karaliaus rinkimuose. Siekis užkirsti kelią nevaržomos monarchijos įsigalėjimui lėmė savitos Abiejų Tautų Respublikos politinės sistemos susiformavimą. Šiame straipsnių rinkinyje nagrinėjami paskutiniai Žygimanto Augusto valdymo metai, laikotarpis po jo mirties ir Henriko Valua, Onos Jogailaitės bei Stepono Batoro išrinkimo aplinkybės. Analizuojami šių įvykių politiniai, ekonominiai ir socialiniai padariniai bei jų reikšmė naujosios Abiejų Tautų Respublikos raidai.

Chitadze, Nika. Geopolitics from the Ancient World to the Russian–Ukraine war. Newcastle upon Tyne, 2026. 522 p.

Pagrindinis šios knygos tikslas – išsamiai išnagrinėti teorines ir praktines geopolitikos sritis, apžvelgti svarbiausias geopolitinės minties kryptis ir koncepcijas nuo Antikos iki šių dienų bei įvertinti dabartinę geopolitinę tikrovę, ypač susiklosčiusią po 2022 m. prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Praktinėje knygos dalyje aptariami naujosios geopolitinės tvarkos bruožai, globalizacijos pokyčiai, nacionalinis saugumas ir karinė strategija, svarbiausių geopolitinių veikėjų (JAV, Europos Sąjungos, NATO, Kinijos, Rusijos ir kt.) siekiai bei  įvairių pasaulio regionų geopolitinė padėtis.

Baltic Crusades and societal innovation in Medieval Livonia, 1200–1350. Leiden; Boston: Brill, [2022]. 403 p.

XIII a. Baltijos kryžiaus žygiai lėmė Viduramžių Livonijos susidarymą. Tačiau kas vyko po užkariavimo? Šio straipsnių rinkinio autoriai nagrinėja kultūrinius, visuomeninius, ekonominius ir technologinius pokyčius Baltijos jūros regione maždaug nuo 1200 iki 1350 metų. Straipsniuose daugiausia dėmesio skiriama inovacijoms ir ilgalaikei raidai, kurios prisidėjo prie regiono įtraukimo į platesnę Viduramžių Europos erdvę, kartu ginčijant tradicinį Livonijos visuomenės po kryžiaus žygių skirstymą į pralaimėjusius vietinius gyventojus ir nugalėjusius atvykėlius. Atskleidžiama, kad daugiašalės derybos ir prisitaikymas lėmė savitos kultūrinės ir visuomeninės sintezės susidarymą, kuri buvo ne vien karų padarinys, bet ir platesnių Šiaurės Europoje vykusių atsinaujinimo pokyčių raiška.

Shults, F. LeRon. Practicing safe sects: religious reproduction in scientific and philosophical perspective. Leiden; Boston: Brill, [2018]. 306 p.

Šiame veikale pabrėžiama būtinybė atvirai kalbėti apie religinių sektų atsiradimo priežastis ir dalyvavimo jose pasekmes. Ar įmanoma kurti sveikas ir darnias bendruomenes, neperimant prietaringų įsitikinimų ir visuomenę skaldančių elgesio būdų? Kaip bendri ritualai ir tikėjimas antgamtinėmis būtybėmis veikia žmonių tarpusavio santykius bei visuomenės raidą? Remdamasis religijotyros, evoliucinės teorijos ir filosofijos įžvalgomis, autorius tiria religinių įsitikinimų ir bendruomenių susidarymo varomąsias jėgas. Knygoje taip pat nagrinėjama, kaip mokslinis religijos pažinimas gali padėti kurti atviresnes, įtraukesnes ir socialiai tvaresnes bendruomenes.

Barbarism revisited: new perspectives on an old concept. Leiden; Boston: Brill Rodopi, [2015]. 392 p.

Barbarizmo sąvoka nuo Antikos iki šių dienų buvo viena svarbiausių Vakarų mąstymo kategorijų, padėjusių apibrėžti civilizacijos sampratą ir jos ribas. Straipsnių rinkinyje nagrinėjama barbarizmo sąvokos raida – nuo Senovės Graikijos iki šiuolaikinio politinio ir kultūrinio diskurso. Barbarizmas įvairiais laikotarpiais buvo suvokiamas kaip civilizacijai priešpriešinama išorė, evoliucijos modeliuose – kaip tarpinė grandis tarp laukinės būklės ir civilizacijos, o kartais – ir kaip neatsiejama pačios civilizacijos dalis ar visuomenės atsinaujinimo prielaida. Knygoje nagrinėjama, kaip ši sąvoka įvairiais istorijos laikotarpiais ir skirtingomis geopolitinėmis sąlygomis vartojama  meno, literatūros, filosofijos, kino, etnografijos, dizaino ir populiariosios kultūros.

The Routledge handbook to rethinking ethics in international relations. London; New York: Routledge / Taylor & Francis Group, 2020. 413 p.

Šiame straipsnių rinkinyje nagrinėjamos aktualiausios tarptautinių santykių etikos problemos ir naujausios šios srities tyrimų kryptys. Aptariami etiniai tarptautinių santykių veikėjų ir jų veiklos bruožai, klimato kaitos, globalizacijos ir sveikatos etikos problemos, technologijų keliami iššūkiai bei pasaulinio saugumo etika. Autoriai kritiškai vertina nusistovėjusius požiūrius, siūlo naujus teorinius modelius ir tyrimo metodus, taip pat nagrinėja XXI a. tarptautiniams santykiams kylančius etinius iššūkius. Knyga skirta politikos mokslų, tarptautinių santykių, filosofijos, teisės ir sociologijos tyrėjams, dėstytojams bei studentams, taip pat visiems, besidomintiems tarptautinių santykių etika.