Apie parodą
 |
Alfredas Römeris (1832–1897) – vienas iškiliausių XIX a. antrosios pusės Lietuvos dailininkų, talentingas portretistas, skulptorius, kultūros paveldo tyrėjas ir puoselėtojas, senos, šaliai daug nusipelniusios bajorų giminės atstovas, itin spalvinga, ryški asmenybė, kelianti vis didesnį mokslo ir kultūros visuomenės susidomėjimą. Menininko darbus jau XIX a. garsino jo talento gerbėjai ir kultūros kronikininkai. Po dailininko mirties kelis dešimtmečius jo kūrybinio ir rankraštinio palikimo sklaida aktyviai rūpinosi duktė Elena Römerytė-Ochenkovska (Helena Römer-Ochenkowska, 1875–1947), į jo biografijos ir kūrybos tyrimus įsitraukė žymūs Lietuvos ir Lenkijos dailėtyrininkai, istorikai. 2006 m. vasarą menininko kūrybinis palikimas pristatytas didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje tarptautinėje dailės parodoje Dailininkai Römeriai bei moksliniame šios dailininkų dinastijos atstovų kūrinių kataloge. Tąkart tarp kitų menininkų darbų, į Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmus suvežtų iš įvairių Lietuvos ir Lenkijos atminties institucijų bei privačių rinkinių, eksponuota ir 80 A. Römerio kūrinių iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus fondų. Nors skaičius įspūdingas, tačiau tai tik nedidelė dalelė to, kas saugoma Bibliotekoje. A. Römerio kūrybinį palikimą sudaro 23 įvairios apimties albumai (juose arti tūkstančio eskizų, piešinių, akvarelių), 4 karikatūrų aplankai su 188 „linksmaisiais“ piešiniais, 33 akvarelės, per 200 pavienių grafikos darbų (piešinių ir raižinių), 2 skulptūriniai medalionai. Šį neįkainojamą, didžiulės meninės ir ikonografinės vertės turtą dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Bibliotekai patikėjo dailininko duktė E. Römerytė-Ochenkovska. |
|
Alfredas Römeris.
Fotogr. W. Rzewuski. |
Kviečiame pratęsti pažintį su iškiliu kūrėju, aplankyti virtualią parodą Lietuva Alfredo Römerio piešiniuose ir akvarelėse ir pasigrožėti 62 rinktiniais lituanistinės tematikos jo kūriniais iš Lietuvos dailininkų piešinių ir eskizų kolekcijos (F 320).
Menininkas gyveno ir kūrė sudėtingu Lietuvai laikotarpiu. Tai carinės Rusijos viešpatavimo, krašto rusifikacijos, Katalikų bažnyčios persekiojimo, pralaimėtos kovos dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo ir unijos su Lenkija atgaivinimo, žiaurių represijų, o kartu ir reikšmingų socialinių, ekonominių permainų, tautų atgimimo epocha. Laikmetis, kai Lietuvos vardas buvo dingęs iš politinio Europos žemėlapio, o pavergta šalis buvo tapusi Rusijos imperijos Šiaurės Vakarų kraštu. Politinė ir kultūrinė Lietuvos situacija veikė čia dirbusių dailininkų kūrybą, skatino juos savo kūriniais perteikti vidinio pasipriešinimo rusifikacijai idėjas. A. Römeris taip pat neliko šių procesų nuošalyje.
Parodoje eksponuojami jo piešiniai ir akvarelės liudija pagarbą ir meilę gimtajam kraštui, imperinės valdžios suniokotam ir pamirštam kultūros paveldui, žmonėms, nepriklausomai nuo jų tautybės, kilmės ar socialinės padėties. Tai meniškai įprasminta dokumentika, suteikianti galimybę nors trumpam persikelti į praeitį ir pažinti tuometinę Lietuvą.
Siekiant kuo plačiau atspindėti menininko kūrybą, atrinkti skirtingų žanrų (portreto, peizažo, karikatūros) ir kūrybos laikotarpių darbai, atlikti pačia įvairiausia technika: pieštuku, sangvinu, plunksnele, sepija, akvarele. Ankstyviausias eksponuojamas piešinys – amatininko Joakimo Jasevičiaus portretas, kurį A. Römeris nupiešė 1850 metais, veikiausiai dar tebesimokydamas Bajorų institute. Vėliausias – Šv. Jurgio prospektas iš Pomarnackių buto Vilniuje – sukurtas 1884 m., prieš dailininkui išvykstant gyventi į Krokuvą. Geografinės ribos – šiuolaikinės etninės Lietuvos teritorija. Tiesa, keletas portretų ir karikatūrų piešta dabar jau kaimyninei Baltarusijai priklausančiuose Vyšniavo ir Karolinavo dvaruose. Šie darbai pasirinkti todėl, kad juose pavaizduoti etnografinės Lietuvos žemėse gimę ir / ar gyvenę asmenys (pavyzdžiui, iš Subartonių (Varėnos r.) kilęs žymus kalbininkas, etnografas, A. Römerio bičiulis Jonas Karlovičius (Jan Karłowicz, 1836–1903).
Visa vaizdinė medžiaga suskirstyta į penkias dalis: Portretų galerija, Linksmieji piešiniai, Vilniaus šventovės ir gyvenamieji namai, Lietuvos provincijos vaizdai, Lietuvių tautodailė. Kiekvienos dalies pradžioje pateikiama temą padedanti atskleisti citata iš A. Römerio dienoraščio, atsiminimų, jo amžininkų arba kūrybos tyrinėtojų publikacijų. Šią informaciją papildo išsamios dailės kūrinių anotacijos.
Pirmojoje ir antrojoje dalyse rodomi dailininko artimųjų, bičiulių, pažįstamų, kultūros ir mokslo veikėjų, kitų jo dėmesį patraukusių žmonių portretai ir karikatūros. Trečiojoje dalyje pristatomi A. Römerio gimtojo miesto – Vilniaus – vaizdai: iškilūs bažnyčių bokštai ir fasadai, gyvenamieji namai, jaukūs kiemeliai, gatvių perspektyvos. Ketvirtoji piešinių ir akvarelių grupė supažindina su tapybiškais XIX a. Lietuvos kaimų ir miestelių kraštovaizdžiais, įvairių stilių ir laikotarpių sakraliniais pastatais, senosiomis pilimis, dvarais. Svarbu pastebėti, kad dažno dailininko pavaizduoto objekto šiandien, deja, jau nebėra arba jis neatpažįstamai pasikeitęs. Paskutinė dalis skirta lietuvių tautodailei. Čia pristatomi etnografiniai piešiniai, kuriuose užfiksuoti lietuviški kryžiai ir stogastulpiai, tautiniai kostiumai, unikalūs audinių raštai ir kt. Pažymėtina, kad A. Römeris buvo vienas pirmųjų Lietuvos dailininkų, atsigręžusių į liaudies meną ir ėmusių jį tyrinėti, tad išlikę tokio pobūdžio jo darbai turi neįkainojamą vertę.
Norisi tikėti, kad paroda sudomins ne tik dailininko talento gerbėjus, jo kūrybinio palikimo tyrėjus, bet ir visus tuos, kam rūpi, kas esame ir iš kur atėjome.
Dailės kūrinius parodai atrinko, jų aprašus ir įvadinius tekstus parengė Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja Ingrida Pajedaitė, kopijavo Skaitmeninimo skyriaus vedėjas Egidijus Gotalskis, skenavimui parengė Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbuotojos. Visą medžiagą internete publikavo Informacinių sistemų skyriaus vyriausioji redaktorė Audronė Steponaitienė.
Ingrida Pajedaitė