Pratarmė

I. Vilniaus Bernardinų kapinių įkūrimas ir raida

II. Laidojimo dokumentacija

III. Bernardinų kapinių tyrinėjimai XIX a. II pusėje–XX a. I pusėje
   1. Antanas Lazarovičius
   2. Albertas Liudvikas             Zoštautas
   3. Vaclovas Veitka
   4. Liucijonas Eduardas Uzembla

Literatūros sąrašas

III. 4. LIUCIJONAS EDUARDAS UZEMBLA (Lucjan Eduard Uziębło, slapyv. Sulimczyk, Sulim, Letuvislav, 1864 Vilniuje – 1942 Vilniuje) – kultūros darbuotojas, literatas, kraštotyrininkas. 1907–1914 m. Vilniaus mokslo ir meno muziejaus vyriausiasis fondų saugotojas. Vilniaus mokslo bičiulių draugijos narys. Nuo 1919 m. Vilniaus universiteto Dailės fakulteto ekspertas, 1921–1924 m. Humanitarinio fakulteto Kultūros istorijos katedros jaunesnysis asistentas. Aktyviai dalyvavo Vilniaus kultūriniame gyvenime. Nuo 1883 m. Vilniaus, Varšuvos, Sankt Peterburgo spaudoje publikavo straipsnius apie žymius visuomenės ir kultūros veikėjus, Vilniaus universitetą ir jo studentus, skelbė tyrimus archeologijos, istorijos, meno, švietimo temomis. Rinko meno kūrinius, rankraščius. Didelę jų dalį perdavė Valstybinei Vrublevskių bibliotekai. Ypač daug nuveikė tirdamas ir stengdamasis išsaugoti senąsias Vilniaus – tarp jų ir Bernardinų – kapines: apie jas ir jose palaidotus žymius mokslo, meno pasaulio atstovus parašė ir paskelbė daug straipsnių, rūpinosi restauruoti antkapius, kolumbariumus, išsaugoti ir aktualinti savo bendraminčių – Antano Lazarovičiaus, Alberto Liudviko Zoštauto, Vaclovo Veitkos – rankraštinį palikimą. Buvo sumanęs parengti monografiją apie iškiliausių vilniečių kapus. Vis tik dėl laiko ar sveikatos stokos (gyvenimo pabaigoje apako ir apkurto) šio sumanymo jam nepavyko įgyvendinti. Praėjus keleriems metams po jo mirties (palaidotas Bernardinų kapinėse) – 1947-aisiais – didelė jo rankraštinio palikimo dalis buvo perduota tuometės Lietuvos TSR mokslų akademijos bibliotekos (dabar – LMAVB) Rankraščių skyriui (F151). Be kitų vertingų dokumentų čia pateko XX a. ketvirtajame dešimtmetyje L. E. Uzemblos sudaryta įvairiose Vilniaus kapinėse XVIII a. – XX a. pradžioje palaidotų žymių žmonių antkapių įrašų nuorašų kartoteka – daugybė kortelių, kuriose trumpai apibūdinti antkapiai ir perrašyti įvairiakalbiai jų įrašai (F151-124-176). Čia užfiksuotos kapinėse palaidotų asmenų gimimo ir mirties datos (arba amžius), kai kurie biografijos ar visuomeninės veiklos momentai, nuopelnai, antkapius sukūrusių skulptorių pavardės, inicialai ir kt. Ši informacija tebėra aktuali iki šiol. 

Literatūra: Małachowicz, 1996a, p. 341–343; Pajedaitė, 2010, p. 39–41; Vilniaus Bernardinų, p. 264–266.

 

	1. ALEKSANDRAS ŠTRAUSAS Liucijono Eduardo Uzemblos portretas Vilnius, XIX a. pab. Fotografija, 13,8x10,5 cm; fotokortelė,16,3x10,7 cm Apačioje, dešinėje pusėje, yra fotoateljė įspaudas: A. Strauss et Co LMAVB RS, F151-1588, l. 3 Aleksandras Štrausas (Aleksander Strauss, 1834 Vilniuje – 1896 Vilniuje) – dailininkas, vienas žymiausių XIX a. antrosios pusės Lietuvos fotografų portretistų. Mokėsi Vilniaus gimnazijoje, 1853–1857 m. studijavo Sankt Peterburgo dailės akademijoje. Po studijų grįžęs į Vilnių dėstė piešimą Bajorų institute, dirbo Vilniaus teatro dailininku. 1866 m. pradėjo vadovauti Jaroslavo Bžozovskio ir Napoleono Okolovo fotoateljė Didžiojoje gatvėje. 1869 m. kartu su J. Bžozovskiu tapo jos savininku. 1880 m. kompanionui išvykus į Kauną, A. Štrausas toliau dirbo vienas. Po jo mirties fotoateljė paveldėjo našlė Jekaterina. Keičiantis savininkams ir adresui (persikėlė į namą Didžiojoje g. 41) A. Štrauso vardu pavadinta fotoateljė veikė iki 1915 m. Šis L. E. Uzemblos portretas, anksčiau saugotas asmeniniame jo archyve, – vienas iš nedaugelio išlikusių talentingo fotografo kūrybos pavyzdžių. Literatūra: Matulytė, 2001, p. 467.
	2. Wileński nekropol muzyczny: odbitka z miesięcznika „Śpiewak“ Katovicai, 1933 m. Lenkų kalba Spaudinys, 24,5x17 cm Įrišas: violetinės spalvos popieriaus viršeliai su antraštės duomenimis LMAVB RS, F151-1839, 8 p. L. E. Uzemblos straipsnio apie muzikų kapus įvairiose Vilniaus kapinėse atspaudas iš leidinio Śpiewak. Čia pateikta Bernardinų kapinėse palaidotų Vilniaus teatro direktoriaus Herkulano Abramovičiaus (Herkulan Abramowicz, 1801–1873), smuikininko Ignacijaus Halkos-Leduchovskio (Ignacy Halka-Ledóchowski, 1856–1929), smuikininko, kompozitoriaus Liudviko Inčiko (Ludwik Inczyk,1854–1886), aktoriaus, dainininko, režisieriaus Motiejaus Kažinskio, operos solisto Petro Zelingerio (Piotr Zelingier, 1824–1905), muzikavusio dailininko Vincento Slendzinskio biografinių duomenų ir jų kapų aprašymų.
	3. W 125-tą rocznicę założenia nekropolu po-Bernardyńskiego 1935 m. spalio 16 d. Lenkų kalba Spaudinys, iškarpa iš laikraščio Słowo, 40,5x18 cm Pasirašyta slapyvardžiu: S[ulim]czyk. LMAVB RS, F28-10, l. 45 L. E. Uzemblos straipsnis, skirtas 125-osioms Bernardinų kapinių įkūrimo metinėms. Gražios sukakties proga autorius prisimena čia palaidotus žymius vilniečius, pateikia nekropolio istorijos faktų, rašo apie kapinių administracijos pastangas išsaugoti nykstančius paminklus, atnaujinti vartus, tvorą, ragina miesto gyventojus prisidėti prie nekropolio tvarkymo.
	4. O opiekę nad cenniejszemi pamiątkami cmentarzy wileńskich 1936 m. lapkričio 4 d. Lenkų kalba Spaudinys, iškarpa iš laikraščio Słowo, 20x18,5 cm LMAVB RS, F28-10, l. 47 Tai 1936 m. dienraštyje Słowo (Žodis) išspausdintas L. E. Uzemblos straipsnis apie Vilniaus kultūros paveldo tyrinėtojų ir puoselėtojų pastangas surasti ir nuo žalingo aplinkos poveikio apsaugoti vertingiausius Vilniaus kapinių – tarp jų ir Bernardinų – paminklus.
	5. [Kunigo Antano Butkevičiaus paminklinės lentos įrašo nuorašas] XX a. I pusė Lenkų kalba Rankraštis, 16,5x11,5 cm LMAVB RS, F151-126, l. 79 Kortelė iš L. E. Uzemblos sudarytos įvairiose Vilniaus kapinėse XVIII a. – XX a. pradžioje palaidotų žymių žmonių antkapių įrašų nuorašų kartotekos, kurioje užfiksuotas Bernardinų kapinių koplyčios fasade įrengtos Lietuvos bernardinų provincijos provincijolo, Vilniaus Bernardinų konvento kustodo kunigo Antano Butkevičiaus paminklinės lentos įrašas. Kortelėje netiksliai užrašyta kunigo mirties data – 1859 m. Yra žinoma, kad jis amžinybėn iškeliavo 1839-aisiais. Šis pavyzdys parodo, kad net ir labiausiai patyrusiems kapinių tyrinėtojams ne visuomet pavykdavo be klaidų nurašyti epitafijų tekstus.
	6. [Austrijos piliečio Wenzelio Angelio antkapinio paminklo įrašo nuorašas] XX a. I pusė Vokiečių, lenkų kalbomis Rankraštis, 16,5x11,5 cm LMAVB RS, F151-125, l. 22 Tai kortelė iš L. E. Uzemblos sudarytos žymių žmonių antkapių įrašų nuorašų kartotekos, bylojanti, jog Bernardinų kapinės – ne tik vilniečių, bet ir užsienio šalių piliečių amžinojo poilsio vieta. Kortelėje pateiktas Austrijos piliečio Wenzelio Angelio antkapio įrašo nuorašas, trumpas paminklo ir tvorelės aprašymas.