Pratarmė

I. Vilniaus Bernardinų kapinių įkūrimas ir raida

II. Laidojimo dokumentacija

III. Bernardinų kapinių tyrinėjimai XIX a. II pusėje–XX a. I pusėje
   1. Antanas Lazarovičius
   2. Albertas Liudvikas             Zoštautas
   3. Vaclovas Veitka
   4. Liucijonas Eduardas Uzembla

Literatūros sąrašas

II. Laidojimo dokumentacija

Bernardinų kapinės yra vienas seniausių ir gražiausių Vilniaus nekropolių, kuriame tarsi veidrodyje atsispindi dviejų praėjusių šimtmečių visuomenės gyvenimas ir papročiai. Čia palaidota daug iškilių mokslininkų, kultūros, meno ir visuomenės veikėjų, aukšto rango dvasininkų: Vilniaus universiteto profesoriai Jonas Znoska (Jan Znosko, 1772–1833), Stanislovas Bonifacas Jundzilas (Stanisław Bonifacy Jundziłł, 1761–1847), Juozapas Jundzilas (Józef Jundziłł, 1794–1877), dailininkai Kanutas Ruseckas (Kanuty Rusiecki, 1800–1860), Boleslovas Mykolas Ruseckas (Bolesław Michał Rusiecki, 1824–1913), Aleksandras Slendzinskis (Aleksander Sleńdziński, 1803–1878), Vincentas Slendzinskis (Wincenty Sleńdziński, 1837–1909), Konstantinas Kukevičius (Konstanty Kukiewicz, 1818–1840), fotografai Stanislovas Filibertas Fleury (Stanisław Filibert Fleury, 1858–1915) bei Juozapas Čechavičius (Józef Czechowicz, 1818–1888), unitų vyskupas Adrianas Holovnia (Adryan Hołownia, 1750–1831), Vilniaus kapinių tyrinėtojai, kolekcininkai Albertas Liudvikas Zoštautas, Liucijonas Eduardas Uzembla. Šių ir daugelio kitų atgulusių amžino poilsio vilniečių pavardes galima aptikti ne tik ant išlikusių antkapinių paminklų, bet ir įvairiuose laidojimo dokumentuose. Tarp jų – Vilniaus policijos išduoti leidimai laidoti, metrikų knygos, jų išrašai, raštai dėl duomenų apie mirusiuosius pateikimo, Bernardinų vienuolyno pajamų ir išlaidų registracijos knygos, kuriose vienuoliai fiksavo rinkliavas iš miestiečių už įvairias jiems suteiktas paslaugas ir laidotuvėms organizuoti skirtas lėšas. Visi šie dokumentai – svarbūs rašytiniai šaltiniai, suteikiantys daug vertingos informacijos apie senojo Vilniaus gyventojus ir jų laidojimo tradicijas.

 

		1. Bilet pogrzebowy Vilnius, 1833 m. balandžio 13 d. Lenkų kalba Spausdintas formuliaras, užpildytas ranka, popierius, 16,5x20,5 cm Su Vilniaus miesto policijos 3-iojo skyriaus antspaudu ir pareigūnų parašais LMAVB RS, F312-4, l. 85  Vilniaus policijos išduotas leidimas Bernardinų kapinėse laidoti Vilniaus universiteto profesorių, ekonomistą, filosofą Joną Znoską. Dokumente įrašyta, jog profesorius mirė „nuo senatvės“, sulaukęs 60-ies metų. Šiandien toks mirties priežasties įvardijimas skamba neįprastai, tačiau anuomet asmenims, perkopusiems šešiasdešimtmetį, diagnozė „nuo senatvės“ taikyta gana dažnai. Leidimo apačioje kita ranka (veikiausiai kunigo) pažymėta, kad J. Znoska, neatlikęs išpažinties, mirė 1833 m. balandžio 12 d. (senuoju stiliumi), o kapinėse atgulė šio mėnesio 15 d. Jonas Znoska (Jan Znosko, 1772 Vilniuje – 1833 Vilniuje) – pirmasis Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius. 1794 m. baigė Vilniaus universitetą, mokytojavo Gardine. 1802–1804 m. Vilniaus universitete dėstė logiką, filosofiją, 1810–1823 m. politinę ekonomiką. 1827–1832 m. buvo Politinių ir moralinių mokslų fakulteto dekanas.  Literatūra: Vilniaus Bernardinų, p. 398.
		2. Билетъ  Vilnius, 1840 m. kovo 6 d. Rusų, lenkų kalbomis Spausdintas formuliaras, užpildytas ranka, popierius, 11x18,5 cm Su Vilniaus miesto policijos 3-iojo skyriaus antspaudu ir pareigūnų parašais LMAVB RS, F312-10, l. 131  Vilniaus policijos išduotas leidimas laidoti dailininką tapytoją, grafiką Konstantiną Kukevičių. Literatūroje paprastai nurodoma, kad dailininkas mirė 1840 m. kovo 3 d. (senuoju stiliumi). Šio dokumento apačioje esantis kunigo prierašas verčia tuo suabejoti. Čia pažymėta, kad K. Kukevičius mirė kovo 5 d., o palaidotas kovo 7 d. Jo gyvybę pasiglemžė džiova. Konstantinas Kukevičius (Konstanty Kukiewicz, 1818 Vilniuje – 1840 Verkiuose) – vienas iškiliausių XIX a. I pusės Lietuvos dailininkų. Tapybą studijavo Vilniaus universitete pas Joną Rustemą (Jan Rustem, 1762–1835). 1835–1839 m. laisvojo klausytojo teisėmis tęsė studijas Peterburgo dailės akademijoje. Čia nutapė kelis paveikslus, už kuriuos buvo apdovanotas sidabro ir aukso medaliais. Po studijų grįžo į Lietuvą. Tapė Verkių dvaro vaizdus ir interjerus, kūrė piešinius (poeto Juozo Kristalevičiaus (Józefat Krysztalewicz, apie 1787–1840) portretas) ir litografijas, kuriose vaizdavo vargingų miestelėnų, amatininkų, smulkių pirklių buitį, gatvės gyvenimą. Dailininko darbų yra Lietuvos ir Rusijos muziejuose.  Literatūra: VLE, 2007, t. 11, p. 204; Vilniaus Bernardinų, p. 273, 562.
		3. Погребательный билетъ Vilnius, 1860 m. rugpjūčio 22 d. Rusų, lenkų kalbomis Rankraštis, popierius, 17x22 cm Su Vilniaus miesto policijos 3-iojo skyriaus antspaudu ir pareigūnų parašais LMAVB RS, F318-31367, l. 10  Vilniaus policijos išduotas leidimas laidoti dailininką tapytoją, Vilniaus bajorų instituto mokytoją Kanutą Rusecką. Šiame dokumente nurodydami mirusiojo amžių policijos pareigūnai suklydo. Čia įrašyta, kad jis mirė rugpjūčio 21 d., sulaukęs 62 metų. Yra žinoma, kad dailininkas gimė 1800 m. vasario 10 d. (pagal senąjį kalendorių), tad 1860 m. jam buvo tik 60 metų. Tokių klaidų laidojimo dokumentuose pasitaiko gana dažnai, nes mirusiojo amžius būdavo nustatomas remiantis velionio artimųjų, giminių liudijimais. Kanutas Ruseckas (Kanuty Rusiecki, 1800 Stebėkių k. (Panevėžio r.) – 1860 Vilniuje) – vienas žymiausių ir produktyviausių Vilniaus meno mokyklos atstovų. Nuo 1816 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisės, o vėliau Fizikos ir matematikos fakultete. 1818 m. perėjo į Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą, kur tapybos mokėsi pas J. Rustemą, grafikos pas Juozapą Saundersą (Józef Saunders, 1773–1845), skulptūros pas Kazimierą Jelskį (Kazimierz Jelski, 1782–1867). 1820 m. debiutavo pirmojoje dailės parodoje Vilniuje. Kaip vienam gabiausių Universiteto absolventų jam buvo paskirta stipendija studijoms užsienyje. 1821 m. išvyko į Paryžių ir Romą. Tobulinosi Romos Šv. Luko akademijoje, vadovavo savo krašto dailininkų kolonijai, buvo pirmosios tautinės romantizmo meno programos bendraautoris. 1831 m. grįžo į Lietuvą. Čia visą laiką turėjo privačių mokinių, daug dirbo pagal privačius ir konfesinius užsakymus. Nuo 1834 m. dėstė piešimą Vilniaus bajorų institute. Nutapė daugybę portretų, peizažų, buitinio žanro drobių ir nacionalinių tipų paveikslų, mitologinės ir religinės tematikos kūrinių. Dekoravo Aušros vartų koplyčios vidų ir restauravo Dievo Motinos paveikslą.   Literatūra: Drėma, 1996, p. 13, 235; Lietuvos dailės, p. 228–231.
		4. Pierwszy wypis aktu notarjalnego, zeznanego przed Władysławem Hołownią, notarjuszem przy wydziale hipotecznym sądu okręgowego w Wilnie  Vilnius, 1928 m. vasario 8 d. Lenkų kalba Rankraštis, popierius, 36,5x22,8 cm Su notaro Vladislovo Holovnios parašu ir antspaudu bei 1943 m. vasario 10 d. žyma, kad Vilniaus notaro B. Stadzevičiaus kontoroje buvo paliudytas šio dokumento vertimas į lietuvių kalbą LMAVB RS, F151-8, l. 1 Vilniaus apygardos teismo Hipotekos skyriaus notaro Vladislovo Holovnios (Władysław Hołownia) surašyto notarinio akto – Liucijono Eduardo Uzemblos testamento – pirmasis išrašas. Iš šio dokumento aiškėja, kad L. E. Uzembla norėjo būti palaidotas Bernardinų kapinėse. Savo paskutinę valią jis išsakė tokiais žodžiais: „... įpareigoju savo žmoną Mariją nors neprašmatniai, vienok atitinkamai mano padėčiai, palaidoti mano palaikus Bernardinų kapinėse, šalia mano tėvų kapo, be to, pastatyti ant mano kapo nors nebrangų paminklą“. Šiuo metu nebėra jokios L. E. Uzemblos kapo žymės. Buvęs medinis kryžius neišliko.   Literatūra: Vilniaus Bernardinų, p. 264–266.
		5. Leidimas lavonui palaidoti  Vilnius, 1942 m. gruodžio 14 d. Lietuvių kalba Kanceliarinis blankas, užpildytas ranka, popierius, 12x16,5 cm Su Vilniaus miesto burmistro antspaudu LMAVB RS, F151-1, l. 3  Vilniaus miesto metrikacijos apylinkės vedėjo išduotas leidimas laidoti kultūros darbuotoją, kraštotyrininką, literatą Liucijoną Eduardą Uzemblą. Pažymima, kad jis mirė 1942 m. gruodžio 12 d. 7 valandą 30 min. Vilniuje ir jį palaidoti nėra kliūčių. Taip pat nurodoma jo gimimo data – 1864 m. vasario 11 d., tėvo vardas, adresas. Dokumente neįvardyta velionio amžinojo poilsio vieta, tačiau yra žinoma, jog jis palaidotas Bernardinų kapinėse.  Literatūra: Vilniaus Bernardinų, p. 264–266.
		6. Księga 2ga metryk pogrzebowych kongregacyi katolicko-niemieckiey przy kościele Śtey Anny XX Bernardynów wileńskich od roku 1827 julij 6 dnia Vilnius, 1827–1848 m. Lenkų kalba Rankraštinė knyga, popierius, 34x21 cm Įrišas: kartonas, marmurinis popierius, odos nugarėlė ir knygos kampučiai LMAVB RS, F318-3036, 18 l. Vokiečių Šv. Martyno Romos katalikų kongregacijos prie Vilniaus Šv. Onos bažnyčios 1827–1848 m. mirties metrikų knyga, kurioje užfiksuota nemažai duomenų apie šios kongregacijos narius: nurodomas jų amžius, mirties datos, buvusios pareigos, mirties priežastys ir aplinkybės, parapija, kuriai priklausė, policijos išduoto leidimo laidoti numeris, išvardijami likusių gyvų šeimos narių vardai, atskiroje skiltyje pažymima mirusiojo laidojimo vieta ir laikas. Iš šių įrašų matyti, kad absoliuti kongregacijos narių dauguma buvo palaidota Bernardinų kapinėse.
		7. Метрическая книга Виленской Святой Анны немецкого сословия римско католической приходской церкви о умершихъ съ 26 числа месяца января 1849 года. Часть третья  Vilnius, 1849–1915 m. Rusų kalba Rankraštinė knyga, popierius, 35x22 cm Įrišimas: kartonas, marmurinis popierius, rudos odos nugarėlė LMAVB RS, F318-9827, 48 l.  Vokiečių Šv. Martyno Romos katalikų kongregacijos prie Vilniaus Šv. Onos bažnyčios 1849–1915 m. mirties metrikų knyga. Vienas paskutiniųjų jos įrašų (l. 47v) liudija apie žymaus fotografo Stanislovo Filiberto Fleury mirtį. Stanislovas Filibertas Fleury (Stanisław Filibert Fleury, 1858 Pupojuose (prie Vilniaus) – 1915 Vilniuje) – dailininkas tapytojas, fotografas, vienas stereoskopinės fotografijos pradininkų Lietuvoje. 1869–1873 m. mokėsi Vilniaus 2-ojoje berniukų gimnazijoje, tačiau jos nebaigė dėl sunkių materialinių sąlygų. 1874–1878 m. dailės mokėsi Ivano Trutnevo (1827–1912) vadovaujamoje Vilniaus piešimo mokykloje, fotografijos – Aleksandro Vladislovo Štrauso (Aleksander Władysław Strauss, 1834–1896) ateljė. 1884 m. Vilniuje su kitais įsteigė fotoateljė, 1892–1915 m. buvo jos savininkas. Fotografavo įvairius žmones, miesto vaizdus, turgus, muges, architektūros paminklus, sakralinės dailės kūrinius, archeologinius radinius. 1904 m. įkūrė pirmąją cinkografijos įmonę ir 1905 m. pagamino pirmąsias Lietuvoje cinkografines klišes. Nuo 1908 m. buvo Vilniaus dailės draugijos narys, 1909–1913 m. dalyvavo šios draugijos rengtose parodose. Sukūrė daug peizažų, Vilniaus ir jo apylinkių vaizdų, eskizų ir etiudų. Kartkartėmis dekoruodavo interjerus, inscenizuodavo vadinamuosius gyvuosius paveikslus.   Literatūra: VLE, t. 6, 2004, p. 148; Vilniaus Bernardinų, p. 236–238.
		8. Liber mortuorum ecclesiae ... S. Casimiri P. R. Polonia anno 1814 die 14 mensis septembris comparatus...  1814–1821 m. Lotynų kalba Rankraštinė knyga, popierius, 34x22 cm Proveniencija: ant nugarėlės priklijuoti 4 popieriaus lapeliai, kuriuose lenkų ir rusų kalbomis įrašytas knygos pavadinimas ir senieji inventoriniai numeriai – N.112; 35a. Įrišas: kartonas, marmurinis popierius, rudos odos nugarėlė, knygos kampučiai, raišteliai LMAVB RS, F318-10828, 12 l.  Jau nuo XIX a. antrojo dešimtmečio Bernardinų kapinėse buvo laidojami ne tik Šv. Martyno kongregacijos nariai ar Bernardinų parapijos parapijiečiai, bet ir kai kurie gretimose parapijose (Šv. Kazimiero, Šv. Jono) gyvenę miestiečiai. Apie tai byloja ši Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios mirties metrikų knyga, kurioje suregistruoti Bernardinų ir kitose (Rasų, Šv. Stepono) kapinėse amžinojo poilsio atgulę Šv. Kazimiero parapijos parapijiečiai.
		9. [Bernardinų kapinėse palaidoto Michailo Chalupos mirties metrikų išrašas iš Bernardinų bažnyčios metrikų knygų]  Vilnius, 1817 m. spalio 10 d. Lotynų kalba Rankraštis, popierius, 35x21,5 cm Su Vilniaus Bernardinų bažnyčios antspaudu ir vienuolio parašu: Fr. Hieronymus Sydabrowicz Proveniencija: Ex collectione / Alberti / Zasztowt [antspaudas] LMAVB RS, F273-47, l. 1  Bernardinų bažnyčios prefektas šiuo dokumentu paliudija, kad mirties metrikų knygoje yra įrašas apie Michailo Chalupos (Michael Chalupy, 1776–1816) mirtį. Pažymima, jog šis asmuo mirė 1816 m. birželio 17 d. sulaukęs 40-ies metų, ir yra palaidotas Bernardinų kapinėse Užupyje. Tai vienas ankstyviausių išlikusių tokio pobūdžio dokumentų pavyzdžių, anksčiau priklausęs vilniečio senienų kolekcininko Alberto Liudviko Zoštauto kolekcijai.
		10. [Vilniaus policijos 2-ojo skyriaus viršininko raštas Vilniaus Šv. Onos bažnyčios klebonui dėl Bernardinų kapinėse palaidoto Austrijos piliečio Wenzelio Angelio (1852–1910) mirties metrikų išrašo atsiuntimo]  Vilnius, 1910 m. kovo 4 d. Rusų kalba Rankraštis, popierius, 22,3x18 cm LMAVB RS, F318-36995, l. 2  Įdomios ir vertingos informacijos apie Bernardinų kapinėse palaidotus žmones galima aptikti Bernardinų ir Šv. Onos bažnyčių korespondencijoje. Įvairių valdžios institucijų ir privačių asmenų prašymu gana dažnai būdavo daromi išrašai iš mirties metrikų knygų, tikslinamos datos ar palaidojimo vieta. Šiandien tokie išrašai ir paklausimai yra vertingi kapinių tyrinėjimų šaltiniai.
		11. [Juozapo Zavadzkio spaustuvėje išspausdintas pranešimas apie dailininko tapytojo Vincento Slendzinskio mirtį ir laidotuves]  Vilnius, 1909 m. rugpjūčio 7 d. Lenkų kalba Spaudinys, popierius, 21x13,5 cm Tekstas apačioje centre: DRUK JÓZEFA ZAWADZKIEGO W WILNIE. LMAVB RS, F151-1868, l. 5  XIX–XX a. pirmoje pusėje apie privilegijuotųjų luomų miestiečių mirtį neretai būdavo skelbiama laikraščiuose arba specialioje spaudoje. Liūdinti šeima, giminės ar buvę kolegos pranešdavo visuomenei apie velionio mirtį, kviesdavo draugus ir pažįstamus palydėti jį į paskutinę kelionę. Vienas tokių pranešimų pavyzdžių – Juozapo Zavadzkio (Józef Zawadzki, 1781–1838) spaustuvėje išspausdintas specialus informacinis lapelis apie dailininko tapytojo Vincento Slendzinskio (Wincenty Slendziński, 1837–1909) mirtį ir laidotuves. Čia skaitome: „Šviesaus atminimo dailininkas tapytojas Vincentas Slendzinskis po sunkios ir ilgos ligos mirė 1909 m. rugpjūčio 6 d., sulaukęs 72 metų. Liūdinti žmona ir vaikai informuoja gimines, draugus ir pažįstamus, kad karstas iš namų Chivinskos g. 26 į Bernardinų kapines bus išnešamas penktadienį, rugpjūčio 7 d., 5 valandą po pietų, o gedulingos pamaldos ir laidotuvės įvyks šeštadienį, rugpjūčio 8 d., 9 valandą 30 min. iš ryto. Ramybė jo sielai!“  Literatūra: Pugačiauskas, 2010, p. 126.
12. Elenchus fratrum mortuorum cura magistri novitiorum R. P[at]r[i]s Camilli Hryniewicz, labore autem fratrum novitiorum f[rat]ris Titi Dowgird et f[rat]ris Stanislai Bukowski anno Domini 1861 mensis martii 24 die diligenter conscriptus  Vilnius, 1861 m. kovo 24 d. Yra vėlesnių įrašų Lotynų kalba Rankraštinė knyga, popierius, 34,5x21,5 cm Įrišas: kartonas, tamsi ruda oda, spaudimas, auksavimas. Abu kietviršiai apipavidalinti vienodai. Jų centre įspausta stačiakampė plokštelė, kurioje pavaizduotas kryžius. Pakraščiai dekoruoti auksuotais linijiniais ir ornamentiniais įspaudais. Nugarėlė ryšiais padalinta į 6 segmentus, puoštus auksiniais ornamentais. Antrajame viršutiniame segmente įspaustas įrašas: MORTUORUM. Vidinė kietviršių pusė ir priešlapiai mėlyno marmurinio popieriaus. Proveniencija: B-1-pr.; Rkp 96 / IV B-ka Wróblewskich [įrašai]; Biblioteka Wróblewskich. / Lit. Rkp. / No 96 / Dział IV [lipdė]. LMAVB RS, F9-96, 205 l.  Šioje gražiai apipavidalintoje knygoje suregistruoti visi 1671–1895 metais amžinybėn išėję Lietuvos bernardinų provincijos vienuoliai: nurodytas kiekvieno iš jų vardas, pavardė, pareigos, mirties data ir vieta. Duomenų apie palaidojimo vietą, deja, nepateikta. Vis dėlto Vilniuje po 1810 m. mirę vienuoliai veikiausiai palaidoti ne kur kitur, o Bernardinų kapinėse. Yra žinoma, kad čia amžinojo poilsio atgulė Vilniaus Bernardinų konvento kustodai Antanas Butkevičius (Antoni Butkiewicz, 1787–1839) ir Julijonas Sirunavičius (Juljan Syrunowicz, apie 1825–1885), taip pat paskutinis iš Vilniaus bernardinų (po vienuolyno uždarymo 1864 m.) – kunigas Antanas Kondratas (Antoni Kondrat, 1801–1895). Pastarojo kunigo mirties data šioje knygoje, atrodo, yra nurodyta netiksliai. Jo paminklinėje lentoje iškalti ne 1894-ieji, kaip čia įrašyta, o 1895-ieji metai.   Literatūra: Pajedaitė, 2010, p. 33–34; Girininkienė, 2010a, p. 181, 188.
		13. Liber 3tius historiae domus PP. Bernardinorum in conventu Vilnensi describi inchoatus anno Domini 1795   Vilnius, 1795–1836 m. Lotynų, lenkų kalbomis Rankraštinė knyga, popierius, 35,5x21 cm Proveniencija: Armar.16; PP Bernardin. Vilnens. N12 [įrašai]. Įrišas: kartonas, gėlių ornamentu dekoruotas rusvas popierius; rudos odos nugarėlė ir knygos kampučiai. LMAVB RS, F43-20813, 111 l.  Tai Vilniaus Bernardinų konvento dienynas – savotiška svarbiausių dienos įvykių kronika, kurioje ypač daug vietos skirta laidotuvių aprašymams. Iš jų galima spręsti apie laidotuvių apeigas, trukmę, palaidojimo vietos ir iškilmių pobūdžio santykį su mirusiojo socialine padėtimi. Knygoje gana plačiai aprašytos vienuolio F. Gžybovskio (F. Grzybowski) laidotuvės (l. 104r). Sužinome, kad jis mirė nuo senatvės 1835 m. spalio 15 d. anksti ryte ir buvo pašarvotas Šv. Onos bažnyčioje. Čia giedotos psalmės, 5 valandą vakaro jo palaikai perkelti į „Didžiąją“ (Bernardinų) bažnyčią, kur, vadovaujant „vokiečių kunigui“, skambėjo mišparai. Ankstyvą kitos dienos rytą karmelitai, pranciškonai ir dominikonai paeiliui giedojo egzekvijas, o bernardinai laikė Šv. Mišias. Vėliau velionis palydėtas į kapines. Knygoje pasitaiko įrašų, kuriuose palaidojimo vieta nurodoma tiksliau: 1835 m. rugsėjo 12 d. pažymėta, kad jaunas studentas Antonis Šklenikas (Antoni Szklennik) amžinojo poilsio atgulė Bernardinų kapinių rytiniame kolumbariume (l. 102r).   Literatūra: Pugačiauskas, 2010, p. 134–135.
		14. KANUTAS RUSECKAS Vaitiekaus Puslovskio Castrum Doloris Vilniaus Bernardinų bažnyčioje [Vilnius, 1844 m.] Akvarelė, popierius, 17x10 cm Iš Kanuto Rusecko eskizų albumėlio LMAVB RS, F320-55, l. 49r  Šioje iškilaus dailininko K. Rusecko akvarelėje pavaizduotas 1844 m. gruodį Vilniaus Bernardinų bažnyčioje įrengtas Vaitiekaus Puslovskio (Wojciech Pusłowski) Castrum Doloris – labai puošnus, sudėtingos sandaros katafalkas su mirusiojo palaikais, apipavidalintas įvairiais simbolinio, alegorinio pobūdžio elementais. Akvarelės centre matosi už aštuonių didelių žvakių ant pakylos stovintis karstas. Jį gaubia pusapvalis arkos pavidalo iliuminuotas gaubtas, o iš šonų tarsi įrėmina du stačiakampiai paveikslai su ištapytomis figūromis – Mirties alegorija (giltinė su dalgiu) ir, kaip manoma, prisikėlusiu Kristumi. Gilumoje už karsto matyti ant obelisko stovinti urnos pavidalo vaza su degančia alyva. Abipus pakylos su karstu pavaizduotos šešios gausiai iliuminuotos kolonos, laikančios žvakėmis ir vazomis puoštą karnizą. Jo centre iškyla didelis alyvos lempomis iliuminuotas kryžius. Visą konstrukciją iš viršaus gaubia medžiaginis baldakimas, sudarytas iš keturių juodo audinio juostų, besileidžiančių nuo skliautų iki bažnyčios piliorių. Po juo kybo angeliuko, laikančio inskripciją, figūrėlė ir pora šviestuvų. Prieš katafalką šonuose stovi du obeliskai, kurių viršūnės papuoštos heraldiniais ereliais. Žvelgiant į K. Rusecko kūrinį galima įsivaizduoti, kokį įspūdį atėjusiems į laidotuves turėjo daryti skaisčių liepsnelių jūra tamsių šventovės šešėlių fone ir kiek reikėdavo įdėti darbo bei lėšų, norint pastatyti tokį įrenginį.  Literatūra: Drėma, 1996, p. 158; Matušakaitė, 2009, p. 239; Janonienė, 2009, p. 35–36; Janonienė, 2010, p. 422.
		15. Regestra ogulne dochodu, każdego gatunku poszczegule wyrażaiącego się, klasztoru wileńskiego xięży Bernardynów roku 1831 miesiąca januaryi 1 dnia sporządzone  Vilnius, 1831–1842 m. Lenkų kalba Rankraštinė knyga, popierius, 34,5x22,7 cm Įrišas: kartonas, rusvas marmurinis popierius, rudos marmurinės odos nugarėlė ir knygos kampučiai LMAVB RS, F43-20839, 190 l.  Tai Bernardinų vienuolyno pajamų registracijos knyga, kurioje užfiksuotos 1831–1834 m. rinkliavos iš gyventojų už įvairias jiems suteiktas paslaugas: laidotuves, katafalką, gedulingas pamaldas, vietą kapinėse. Knyga vertinga ne tik dėl to, kad joje paminėta nemažai Bernardinų kapinėse palaidotų asmenų, tačiau ir dėl to, jog atskleidžia tam tikrus to meto mirusiųjų laidosenos ypatumus. Pavyzdžiui, čia įrašyta, kad už drožėjo, mūrininko ir restauratoriaus Giovannio Boretti (1753–1833) palaidojimą vienuoliams buvo sumokėta 58 auksinai ir 20 grašių (l. 15r), o už unitų vyskupo Adriano Holovnios laidotuves – net 470 auksinų. Už tai, kad šis vyskupas būtų palaidotas „katakombose“, bernardinams atseikėta 30 sidabro rublių (l. 1r). „Katakombomis“ anuomet vadinti ir kolumbariumai, ir kapinių koplyčios požemyje buvusios laidojimo vietos. Yra žinoma, kad A. Holovnia amžinojo poilsio atgulė koplyčios požemyje.   Literatūra: Pajedaitė, 2010, p. 33.
		16. Księga pogrzebów na cmentarzu po Bernardyńskim od 1 czerwca 1878 roku 1878–1887 m. Lenkų kalba Rankraštinė knyga, popierius, 36x22 cm Įrišas: kartonas, žalias marmurinis popierius, rudos spalvos kolenkoro nugarėlė ir knygos kampučiai LMAVB RS, F312-40, 90 l.  Tai Vilniaus Bernardinų kapinių 1878–1887 m. pajamų ir išlaidų registracijos knyga, suteikianti vertingos informacijos apie laidotuvių tradicijas ir kainą. Iš šios knygos įrašų matyti, jog vidutinė laidotuvių kaina XIX a. antroje pusėje siekė 17–20 rublių. Nemokamai bernardinai laidojo tik neturtėlius. Labiau pasiturinčių mirusiųjų artimiesiems tekdavo pakloti nemenką sumą. Kunigo dalyvavimas laidotuvių procesijoje ir vienerios arba dvejos šv. Mišios vidutiniškai kainavo apie 2 rub., žvakės – 1 rub., patarnaujantis personalas, vargonininko paslaugos – 20–60 kapeikų, vežimas su dviem arba keturiais arkliais – apie 6 rub., nešikų darbas – dar 4 rub., duobkasio paslaugos – 50 kapeikų. Laidotuvių kaina gerokai išaugdavo velionio giminėms užsakius bažnytinį chorą ar didesnį skaičių pamaldų už mirusį.  Literatūra: Pugačiauskas, 2010, p. 135–137.
		17. [Vilniaus vyskupijos administratoriaus prelato Petro Žilinskio raštas Bernardinų bažnyčios klebonui dėl neteisėtų rinkliavų uždraudimo]   Vilnius, 1880 m. birželio 11 d. Rusų kalba Rankraštis, kanceliarinis blankas, 37x22,8 cm Su parašais: Управляющiй Епархiею Оффицiалъ Прелатъ Препозитъ П. Жилинскiй; Секретарь... LMAVB RS, F318-36918, l. 1r   Šiuo raštu Vilniaus vyskupijos administratorius Petras Žilinskis (Piotr Żyliński), reaguodamas į vilniečių skundus, uždraudžia Bernardinų kapinių administracijai reikalauti iš gyventojų piniginių rinkliavų už laidojimo vietą, kadangi kapinių žemė nėra bažnyčios nuosavybė, bet priklauso miestui.   Literatūra: Pugačiauskas, 2010, p. 137.