Titulinis

Biografija

Nuotraukose

Filmuota medžiaga

Veikla

Prisiminimai apie A. Jucį

Laiškai

Žalias teorijos medis

Atminimas

Šaltiniai

Apie parodą

 

 

Veikla

Monografijos, darbai

Математический аппарат теории момента количества движения = Judėjimo kiekio momento teorijos matematinis aparatas / А.П. Юцис, И.Б. Левинсон, В.В. Ванагас. Вильнюс : Госполитнаучиздат, 1960. – 243 p.

http://aleph.library.lt/F?func=direct&local_base=mab01&doc_number=000026890

Judėjimo kiekio momentas ir su juo susiję dydžiai vaidina labai svarbų vaidmenį atomo teorijoje. Monografijoje aprašyti kvantmechaninės judėjimo kiekio momento teorijos matematiniai pagrindai, originalus grafinis metodas veiksmams su šios teorijos dydžiais atlikti. Knyga susilaukė trijų leidimų anglų kalba Londone Theory of angular momentum (1962), Jeruzalėje (1962) ir Niujorke (1964). Ji plačiai cituojama kaip klasikinis atomo teorijos veikalas.

Теория момента количества движения в квантовой механике = Judėjimo kiekio momento teorija kvantinėje mechanikoje / А.П. Юцис, А.А. Бандзайтис ; Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Fizikos ir matematikos institutas. Вильнюс : Минтис, 1965. – 463 p.

http://aleph.library.lt/F?func=direct&local_base=mab01&doc_number=000154699

 

Теория момента количества движения в квантовой механике = Judėjimo kiekio momento teorija kvantinėje mechanikoje / Адольфас Юцис, Антанас-Римвидас Бандзайтис. – 2-е изд., перераб. и доп. – Вильнюс : Мокслас, 1977. – 469 p.

http://aleph.library.lt/F?func=direct&local_base=mab01&doc_number=000132479

Tolesnė judėjimo kiekio momento teorijos ir jos taikymo atomo fizikoje plėtra. Pateikta daug naujų A. Jucio grupės gautų rezultatų, tarp jų – patobulintas grafinis metodas, veidrodinio atspindžio simetrija.

Математические основы теории атома = Atomo teorijos matematiniai pagrindai = Mathematical foundations of the atomic theory / А.П. Юцис, А.Ю. Савукинас ; Институт физики и математики Академии наук Литовской ССР. Вильнюс : [Минтис], 1973. – 479 p.

http://aleph.library.lt/F?func=direct&local_base=mab01&doc_number=000154722

Išsami atomo teorijos apžvalga. Nemaža dalimi remiasi A.Jucio grupės originaliais rezultatais.

Избранные труды. Теория многоэлектронных атомов = Rinktiniai darbai. Daugiaelektronių atomų teorija = Selected papers. Theory of many-electron atoms / Адольфас Юцис ; редколлегия: З.Б. Рудзикас (ответственный редактор), Т.Д. Строцките (составитель) ... [et al.]. Вильнюс : Мокслас, 1978. – 240 p.

http://aleph.library.lt/F?func=direct&local_base=mab01&doc_number=000154749

A.Jucio rinktiniai moksliniai straipsniai, išleisti po jo mirties. Taip pat pateikta jo gyvenimo ir mokslinės veiklos apžvalga, darbų bibliografija, žymių mokslininkų atsiminimai apie profesorių.

Pirmas atomo teorijos straipsnis „Metališkas kalis“ 1938 m.

Visas tekstas

A. Jucio mokslinio darbo pradžia buvo itin sunki. Apgynęs diplominį darbą iš eksperimentinės fizikos (Triodinė lemputė), jis pasiryžo tapti fiziku teoretiku (jų Vytauto Didžiojo universitetas nerengė). Pirmasis A. Jucio straipsnis buvo skirtas kietojo kūno fizikos klausimui, susijusiam su jo diplominiu darbu - elektrono išlaisvinimo darbui metaluose. Buvo nustatyti kai kurie šio dydžio empiriniai ryšiai su kitomis metalų charakteristikomis; kvantinės mechanikos metodai čia dar nebuvo naudoti. Savarankiškai įsisavinti kvantinę atomo teoriją ir ją pritaikyti atomams metalo gardelėje nagrinėti A. Juciui prireikė dar dvejų metų. Jo straipsnis Metališkas kalis, kaip ir pirmasis, buvo išspausdintas lietuvių kalba VDU Matematikos-gamtos fakulteto darbuose. AAJ, p. 18, 20.

Pirmoji disertacija ir daktaro diplomas. Disertacija apginta 1941 m. sausio 25 d.

A. Jucys. Teorinis jonų C4+ ir C++ ir neutralaus C tyrimas. Vilnius: [Vilniaus univ. Gamtos fak.], 1941. – 243 p.
Visas tekstas

A. Jucio disertacija daktaro laipsniui įgyti. Joje aprašyti Hartree ir Hartree-Foko metodai atomų banginėms funkcijoms rasti, užrašytos lygtys nagrinėjamoms anglies konfigūracijoms, išsamiai apibūdintas šių lygčių sprendimo metodas, pateiktos anglies atomo ir jonų banginės funkcijos, atskirų elektronų ir viso atomo energijos.
 

Daktaro diplomas.

Некоторые уточненные методы квантово-механического расчета атома : автореферат диссертации на соискание ученой степени доктора физико-математических наук, [теоретическая и математическая физика] / Ленинградский университет им. А. А. Жданова. – Ленинград: [ЛГУ], 1951. – 8 р.
Visas tekstas

Po to, kai TSRS aukščiausioji atestacijos komisija pripažino A. Juciui tik mokslų kandidato laipsnį, jis ėmėsi rengti antrąją disertaciją. Jo doktorantūros vadovu sutiko būti akademikas V. Fokas, vienas iš žymiausių TSRS fizikų, pasiūlęs keletą svarbių atomo teorijos metodų. 1949-1951 m. A. Jucys buvo doktorantūroje TSRS MA V. Steklovo matematikos instituto Leningrado skyriuje. Jis dirbo labai savarankiškai, tai liudija faktas, kad nei su V. Foku, nei su jo mokiniais A. Jucys bendrų straipsnių neparengė (V. Fokas tuo metu nagrinėjo kitas fizikos problemas). Doktorantūros metu A. Jucys atliko vieną iš svarbiausių savo darbų: jis išvedė bendras lygtis elektronų banginėms funkcijoms skaičiuoti atsižvelgiant į atomo konfigūracijų maišymąsi (daugiakonfigūracinės, arba Hartree, Foko ir Jucio, lygtys). Talkinamas mokinių, kurių grupę jis pradėjo kurti Vilniaus universitete, A. Jucys plėtojo konfigūracijų maišymosi metodą, tikslino atomo energijos lygmenų skaičiavimus, ėmėsi nagrinėti ir radiacinius šuolius atomuose bei kitas jų charakteristikas. Tie rezultatai buvo apibendrinti daktaro (dabar - habilituoto daktaro) disertacijoje, kurią A. Jucys apgynė 1951 m. pabaigoje (tai buvo antroji tokia Lietuvos mokslininko disertacija ir pirmoji iš tiksliųjų ir gamtos mokslų, apginta pokario metais). AAJ, p. 20-21.

Interviu

 

Fizika, idealai ir mes. Akademikas Adolfas Jucys. Vilnius, 2004, p. 245-250.
Visas tekstas

 

Pusvalandis pas akademiką . Akademikas Adolfas Jucys. Vilnius, 2004, p. 250-254.
Visas tekstas

Komandiruotė į Didžiąją Britaniją

Programa. LMAVB RS F285-1732, lap. 14 r., 14 v., 15 r., 15 v.

Komandiruotės į Didžiąją Britaniją nuo 1969 m. balandžio 15 d. iki gegužės 6 d. pagal TSRS mokslų akademijos ir Londono karališkosios draugijos mokslininkų mainų programą ataskaita. Akademikas Adolfas Jucys. Vilnius, 2004, p. 79-84.
Visas tekstas

Disertacijos, parengtos vadovaujant prof. A. Juciui

http://www.tfai.vu.lt/files/jdisertacijos.html

Akademiko atsiminimai

A. Jucys sunkiam savo specialybės protiniam darbui nesigailėjo nei viršvalandinio laiko, nei išeiginių dienų, nei eilinių atostogų. Jis sakydavo, kad po įtempto, sunkaus protinio darbo kraštotyra - tikras poilsis, kad jam istorijos darbas lengvas, o fizikos - sunkus: kai reikia išspręsti lygtis, galva, sprandas traška. J. Mickevičius. AAJ, p. 155.

1971–1973 m. A. Jucys parašė ir apie dešimtį kraštotyrinių straipsnių, kurie buvo spausdinti Plungės rajono laikraštyje „Kibirkštis“ ir Kretingos rajono laikraštyje „Švyturys“ – keturi iš jų parengti kartu su bendraautoriu J. Mickevičiumi. Juose buvo pateikta daug įdomios medžiagos, surinktos iš metrikų knygų, kitų istorinių šaltinių ir žmonių pasakojimų, apie jo gimtuosius Klausgalvų Medsėdžius ir gretimus kaimus, Šalyno dvarą, Salantus, Platelius, Žemaičių kunigaikštystės laikais Plungės apylinkėse buvusius valsčius. Mickevičius pateikdavęs Juciui medžiagą ar net atskiras straipsnio dalis, o šis rašydavęs galutinį tekstą. ŽTM, p. 150–151.

 

Keletas žodžių apie tėviškėlę brangią. Akademikas Adolfas Jucys. Vilnius, 2004, p. 49-66.
Visas tekstas

 

„Mokslas buvo mūsų svajonė“. Akademikas Adolfas Jucys. Vilnius, 2004, p. 66-68.
Visas tekstas

 

Atsiminimų žiupsnelis apie V. Čepinskį. Akademikas Adolfas Jucys. Vilnius, 2004, p. 71-74.
Visas tekstas

Kraštotyros straipsniai

A.Jucys sunkiam savo specialybės protiniam darbui nesigailėjo nei viršvalandinio laiko, nei išeiginių dienų, nei eilinių atostogų. Jis sakydavo, kad po įtempto, sunkaus protinio darbo kraštotyra - tikras poilsis, kad jam istorijos darbas lengvas, o fizikos - sunkus: kai reikia išspręsti lygtis, galva, sprandas traška. J. Mickevičius. AAJ, p. 155.

1971–1973 m. A. Jucys parašė ir apie dešimtį kraštotyrinių straipsnių, kurie buvo spausdinti Plungės rajono laikraštyje „Kibirkštis“ ir Kretingos rajono laikraštyje „Švyturys“ – keturi iš jų parengti kartu su bendraautoriu J. Mickevičiumi740. Juose buvo pateikta daug įdomios medžiagos, surinktos iš metrikų knygų, kitų istorinių šaltinių ir žmonių pasakojimų, apie jo gimtuosius Klausgalvų Medsėdžius ir gretimus kaimus, Šalyno dvarą, Salantus, Platelius, Žemaičių kunigaikštystės laikais Plungės apylinkėse buvusius valsčius. Mickevičius pateikdavęs Juciui medžiagą ar net atskiras straipsnio dalis, o šis rašydavęs galutinį tekstą.
ŽTM, p. 150–151.

 

Iš Platelių praeities. Akademikas Adolfas Jucys. Vilnius, 2004, p. 111-112.
Visas tekstas

 

Apie Žemaičių kunigaikštystės laikais Plungės apylinkėse buvusius valsčius. Akademikas Adolfas Jucys. Vilnius, 2004, p. 114-116.
Visas tekstas

 

Keletas žodžių apie Salantų senovę ir jų žmones. Akademikas Adolfas Jucys. Vilnius, 2004, p. 124-125.
Visas tekstas

 

Vyskupo, rašytojo Motiejaus Valančiaus šeima. Akademikas Adolfas Jucys. Vilnius, 2004, p. 125-127.
Visas tekstas

Žemaitijos feodalinių dokumentų kolekcija

Nuostabus radinys

Istorinių rankraščių pluoštas akademiko Adolfo Jucio fonde – nuostabus radinys. Viena vertus, nuostabą kelia tai, kad istorikai vargu ar tikisi surasti vertingą šaltinį fiziko-matematiko archyve, o A. Jucio rankraščių kolekcijoje galima rasti daug vertingų dokumentų. Kita vertus, pats rinkinys yra nepaprastas savo vientisa tematika, kartais atrodo, jog jis natūraliai susiklostė vienos giminės (ar dvaro) aplinkoje. Tiesa, šis dokumentų rinkinys nėra labai didelis. Bendrame A. Jucio fonde (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus fondas 285) archyvarai jį pavadino „Žemaitijos feodalinių dokumentų kolekcija“ (signatūros 1992–2192). Ją sudaro 201 saugojimo vienetas, kurių chronologija 1637–1913 m. Didžioji dalis šių dokumentų sietini su Gurskių gimine ir jos plačiomis valdomis Žemaitijoje. Gana daug XIX a. dokumentų teikia žinių apie minėtos giminės valdas, dvaro valstiečius, pastatus, rekrūtų ėmimą ir pan. Atrodo, atrinkdamas (įsigydamas) šiuos dokumentus A. Jucys labai domėjosi, kiek jie gali nušviesti krašto, iš kurio jis kilo (Salantų, Plungės, Kartenos apylinkių), istoriją. Neatsitiktinai A. Jucys rinko duomenis apie savo giminės kilmę, rašė ir skelbė straipsnius apie Plungės apylinkių istoriją (pats buvo plungiškių draugijos pirmininkas), M. Valančiaus giminės genealogiją, baltiškų vietovardžių kilmę ir pan. Visi minėti akademiko interesai turbūt ir lėmė šaltinių atrankos kriterijus.
Žinoma, vertingiausia kolekcijos dalis – penkiasdešimt septyni seniausi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpio dokumentai. Dauguma jų – Gurskių ir su jais susijusių šeimų (pvz., Bilevičių) asmeninai dokumentai, tačiau yra ir svarbių Žemaitijos politinį gyvenimą nušviečiančių rankraščių, būtent: 1716 ir 1717 m. Žemaitijos seimelių Raseiniuose nutarimai, 1717 m. Generalinio Žemaitijos padūmės mokesčio tarifo suvestinė, o svarbiausia – originalus 1760 m. birželio 10 d. Respublikos karaliaus Augusto III Sakso patvirtintos 1576 m. Respublikos karaliaus Stepono Batoro Žemaitijai duotos privilegijos nuorašas.
Neabejotinai akademiko Adolfo Jucio surinkti dokumentai visada bus svarbūs Lietuvos, ypač Žemaitijos, istorijos tyrinėtojams.
Vilniaus universiteto docentas istorijos mokslų dr. Eugenijus Saviščevas

Akademiko A. Jucio kolekcijos istorija ir aprašas
LMAVB RS F285-2081, lap. 9, 10.
(D. Labanauskienė, Rankraščių skyrius).

Kalbotyros straipsniai

Kaip iš lašelio galime pažinti viso ežero vandenį, taip ir profesoriaus Adolfo Jucio žodžiai apie gimtąjį kaimą rodo jo meilę visai Lietuvai.

 

Kniūkšta, Pranas. Fiziko širdy - gimtosios kalbos ir tėviškės meilė. Akademikas Adolfas Jucys. Vilnius, 2004, p. 204-209.
Visas tekstas

Eilėraščiai

Labai mėgau poeziją ir pats rašiau eiles. Ši meilė literatūrai išliko iki dabartinių dienų. Juk mokslas-taip pat kūryba. O poezija įkvepia daugiau jėgų dirbti mokslinį darbą. AAJ, p. 260.

Platelių ežeras

Štai, Platelių ežeras didingas,
Koks čia reginys didžiai žavingas!
Kada kas nors jį aplankys,
Rimtai nuoširdžiai tas pasakys,
Jog niekur pasaulyj nėr tokios
Gražios ir turtingos gi kalbos
Jo nuostabų grožį aprašyti.
Krantai įvairiausiai išraizgyti,
Tarytum jie žirklėmis karpyti.
Daugybė didi iškyšulių,
Mažų, vidutinių ir didelių.
Patrauklūs ir gražūs jie visi.
Vieni už kitus įvairesni.
Vainikais žaliais pasidabinę,
Jie ežerą glaudžia apkabinę.
Kokią gi salų jo įvairenybė...

Daugiau >>>
Samogitia, 2009, Nr. 10(42), p. 31.