LIT ENG RU

Biografija

Kristijonas Donelaitis – liuteronų kunigas, garsiausias ir praktiškai pirmasis lietuvių poetas – gimė 1714 m. sausio 1 d. Lazdynėlių kaime (dabar išnykęs; Gumbinės parapija, Mažoji Lietuva; dabar Gusevo rajonas, Karaliaučiaus sritis, Rusija).

Vytauto Jurkūno raižinys. 1956

Be tiesioginių savo pareigų, kurios padėjo gerai pažinti parapijos gyventojų valstiečių materialinį ir dvasinį gyvenimą, Donelaitis užsiiminėjo statybomis, mechanikos darbais, sodininkyste. Tolminkiemyje pastatė naują mūrinę bažnyčią, mokyklą ir klebonų našlių namus, rekonstravo kleboniją. Konstravo fizikinius prietaisus (pvz., barometrus ir kt.), muzikos instrumentus (pvz., klavesinus, fortepijonus). Taip pat jis sukūrė poemą „Metai“, parašė pasakėčių lietuvių ir eilėraščių vokiečių kalbomis. Gyvenimo pabaigoje, nuo 1775 m., įsivėlė į bylinėjimąsi su Tolminkiemio karališkojo dvaro valdytoju (amtmonu) dėl dvaro, bažnyčios ir valstiečių žemių separacijos (atskyrimo); atstovavo bažnyčios ir valstiečių pusę; priėmus kompromisinį sprendimą byla buvo baigta po Donelaičio mirties (1790).

1731–1736 m. mokėsi Karaliaučiaus katedros kolegijoje, 1736–1740 m. studijavo Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultete, lankė lietuvių kalbos seminarą. 1740–1742 m. dirbo Stalupėnų (dabar Nesterovas) mokyklos kantoriumi (mokytoju ir bažnytinio choro vedėju), 1742–1743 m. – Stalupėnų mokyklos rektoriumi (vedėju). 1743 m. spalio 21 d. gavo kunigo šventimus ir buvo paskirtas į Tolminkiemio liuteronų parapiją, kurioje kunigavo 1743–1780 m., iki pat mirties. 1744 m. spalio 11 d. vedė mirusio Stalupėnų mokyklos rektoriaus našlę Anną Reginą Ohlefant (†1795); vaikų nesusilaukė. Be tiesioginių savo pareigų, kurios padėjo gerai pažinti parapijos gyventojų valstiečių materialinį ir dvasinį gyvenimą, Donelaitis užsiiminėjo statybomis, mechanikos darbais, sodininkyste. Tolminkiemyje pastatė naują mūrinę bažnyčią, mokyklą ir klebonų našlių namus, rekonstravo kleboniją. Konstravo fizikinius prietaisus (pvz., barometrus ir kt.), muzikos instrumentus (pvz., klavesinus, fortepijonus). Taip pat jis sukūrė poemą „Metai“, parašė pasakėčių lietuvių ir eilėraščių vokiečių kalbomis. Gyvenimo pabaigoje, nuo 1775 m., įsivėlė į bylinėjimąsi su Tolminkiemio karališkojo dvaro valdytoju (amtmonu) dėl dvaro, bažnyčios ir valstiečių žemių separacijos (atskyrimo); atstovavo bažnyčios ir valstiečių pusę; priėmus kompromisinį sprendimą byla buvo baigta po Donelaičio mirties (1790).

Kristijonas Donelaitis mirė 1780 m. vasario 18 d. Tolminkiemyje (Gumbinės apskritis, Mažoji Lietuva; dabar Čistyje Prudy, Karaliaučiaus sritis, Rusija). Palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje.

	Rytų Prūsija. Iš: Schütz, Caspar. Historia rerum Prussicarum. Zerbst, 1592. LMAVB
	Prūsijos karalystės žemėlapis. 1798. LMAVB RSS, K-2540
	Rytų Prūsijos žemėlapis su pažymėta Mažąja Lietuva. 1775. LMAVB RSS, K-1848

Mažosios Lietuvos gyventojos lietuvės. Iš: Bock, F. S. Versuch einer wirtschaftlichen Naturgeschichte von dem Koenigreich Ost- und Westpreussen. – T. 1. – Dessau, 1782. LNMMB

		Gumbinės apylinkių žemėlapis. 1912. LMAVB RSS, K-1264
	Karaliaučiaus miesto planas. Iš: Hartknoch, Christoph (1644–1687). Alt- und Neues Preussen oder Preussischer Historien zwey Theile ... – Franckfurt und Leipzig : in Verlegung Martin Hallervorden, 1684. LMAVB
	Vaizdas į senąjį Karaliaučiaus universitetą ir Katedrą. Prieš 1939. Iš: Кëнингсберг в воспоминаниях ... / сост. В. Х. Гильманов. – Калининград : Янтарный сказ, 2007. LMAVB
	Karaliaučiaus universitetas. XIX a. LMAVB
	Consignatio Studiosorum Theologiae … : [rankraštis]. – [Karaliaučius], 1735–1829. – 169 lap. – Rankraštinis dokumento originalas. – Vok., lot. k. – (Mažosios Lietuvos istoriniai aktai. – 1585–1944; Karaliaučiaus (Königsberg) dokumentai. – 1599–1944). Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakulteto studentų registracijos knyga, Kristijonas Donelaitis minimas 8 lape. LNB RKRS, F103-453

	Catalogus Bibliothecae Academiae Regiomontanae : [Karaliaučiaus universiteto bibliotekos katalogas]. – [Karaliaučius, XVIII a.] – 160 lap. – Įrišta rankr. knyga. – Vok. k. Karaliaučiaus (vok. Königsberg, lenk. Królewiec, lot. Regiomontium) universitetas arba Albertina (nuo steigėjo vardo) – viena seniausių ir garsiausių Vidurio Europos aukštųjų mokyklų, veikusi 1544–1945 m. Kristijonas Donelaitis 1736–1740 m. studijavo Teologijos fakultete. Jis mokėsi teologijos, lotynų, graikų, hebrajų ir prancūzų kalbų, muzikos. Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultete nuo 1723 m. veikė Lietuvių kalbos seminaras – pratybos. Jį lankė ir K. Donelaitis, kur susipažino su senosiomis ir naujai išleistomis lietuviškomis knygomis. Jaunuolis iš Karaliaučiaus išvyko gavęs aukštąjį išsilavinimą ir nepraradęs kultūrinio bei dvasinio ryšio su savąja tauta. LMAVB RS, F15-266

	Ruigys, Pilypas. Betrachtung der littauischen Sprache in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften ... / von Philipp Ruhig, Pfarrern und Seniore zu Walterkehmen ... – Königsberg : druckts und verlegts Johann Heinrich Hartung, 1745. Lituanistinis Donelaitį pažinojusio Pilypo Ruigio (1675–†1794) veikalas: Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrimas*, išleistas Karaliaučiuje 1745. LMAVB
	Ruigys, Povilas Fridrichas. Anfangsgründe einer littauischen Grammatick, in ihrem natürlichen Zusammenhange entworfen / von Paul Friedrich Ruhig, der Gottesgelahrtheit Beflissenen, zur Zeit Docenten im littauischen Seminario zu Königsberg. – Königsberg : druckts und verlegts Johann Heinrich Hartung, 1747. Pilypo sūnaus Povilo Fridricho Ruigio (1725–†po 1781) Lietuvių gramatikos pradmenys*, išleisti Karaliaučiuje 1747. LMAVB
	Pisanski, Georg Christoph. Commentatio historico-critica de tribus liunguis Regno Prussiae vernaculis, quam ... publicae disquisitioni subiicit G. Chr. Pisanski ... respondente I. Th. Lilienthal ... a. D. XVII. Junii, [1767]. – Regiomonti : Litteris viduae Ioannis Friderici Driestii, [1747]. Donelaičio amžininko, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Georgo Christopho Pisanski'o (*1725–†1790) veikalas apie tris vietines Prūsijos karalystės kalbas: vokiečių, lietuvių ir lenkų, išleistas Karaliaučiuje 1767. LMAVB
	Karaliaučiaus pilis. 1944. LMAVB
	Karaliaučiaus pilies griuvėsiai. 1963. LMAVB
	Tolminkiemio bažnyčia. 1979. Kristijonas Donelaitis nuo 1743 m. iki gyvenimo pabaigos buvo Tolminkiemio parapijos klebonas. Jis pastatydino Tolminkiemyje naują mokyklą, klebonų našlių namą, perstatė kleboniją, bažnyčią. K. Donelaitis sekmadieniais ir šventadieniais bažnyčioje apeigas atlikinėjo ir pamokslus sakė dviem kalbomis: priešpiet – vokiečių, popiet – lietuvių. 1780 vasario 18 d. K. Donelaitis buvo palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje. Napalio Kitkausko archyvas
	Tolminkiemio klebonija. 1985. Šiame name 1743–1780 m. gyveno K. Donelaitis. Čia jis sukūrė poemą „Metai“. Napalio Kitkausko archyvas

	K. Donelaičio paskyrimo į Tolminkiemį aktai. – 1743. – 19 lap. – Rankraščio kopija. – Vok. k. Originalas saugomas Prūsijos kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve, GStA PK, XX. HA EM abt., 55 d., no. 915.

K. Donelaičio prašymai skirti adjunktą į Tolminkiemį. – 1779–1780. – 11 lap. – Rankraščio kopija. – Vok. k. Originalas saugomas Prūsijos kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve, GStA PK, XX. HA EM abt., 55 d., no. 920.


K. Donelaičio našlės išlaikymo Tolminkiemyje aktas. – 1789 04 25. – 3 lap. – Rankraščio kopija. – Vok. k. Originalas saugomas Prūsijos kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve, GStA PK, Sign. XX. HA EM abt., 55 d., no. 919. Klebono našlei Prūsijoje buvo išskiriamas vienas ūbas žemės (t. y. apie 21–42 ha). Ji turėjo teisę naudotis ta žeme nemokamai arba galėjo ją išnuomoti. Gautas mokestis įplaukdavo į vietos bažnyčios kasą. Našlės gyvendavo joms skirtame name, pastatytame netoli bažnyčios. Našlių namas Tolminkiemyje minimas jau XVII a. viduryje. 1764 m. K. Donelaičio rūpesčiu buvo pastatytas naujas medinis statinys. Šiame našlių name poeto žmona Ana Regina gyveno 15 metų.

Skelbdamas šaltinius su Donelaičio gyvenimu bei įrašais, daugiausia nusipelnė Leipcigo universiteto profesorius Francas Oskaras Tetzneris (*1863–†1919), publikavęs savo straipsnius leidinyje „Altpreussische Monatsschrift“ (Karaliaučius) ir kitur. Aukščiau eksponuoti dokumentai, saugomi Prūsijos kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve Berlyne nepateko į jo akiratį, tuo pačiu ir į Lietuvos mokslo apyvartą.

Ant amžino Atminimo Kr. Donelaiczio, didziojo Lietuvininko. Prologas. – Spaudinys. – Liet. k.
Iš: Lietuviška Zeitunga. 1900, nr. 2.
Pirmą sykį įamžinti Kristijono Donelaičio atminimą bandyta XIX a. pabaigoje poeto gimtinėje. Tuo metu jau kilo susidomėjimas būrų poeto kūryba ir gyvenimu. Jo biografas dr. Francas Oskaras Tetzneris (Franz Oskar Tetzner; *1863–†1919) susitarė su Lazdynėlių šeimininku dvarininku E. fon Belovu (E. von Below), ir 1896 metų balandžio 8 dieną Belovų sode Lazdynėliuose buvo pašventintas paminklinis akmuo K. Donelaičio garbei. Šventės metu buvo perskaitytas šis eilėraštis, kurį sukūrė dr. F. O. Tetzneris, o į lietuvių kalbą išvertė dr. Jurgis Sauerveinas (Georg Sauerwein, slapyvardis – Girėnas; *1831–†1904).
LMAVB RS, F255-1560, lap. 13.

	Paminklinis akmuo Iš: Der Pfarrerdichtervon Tollmingkehmen und seine Zeit / gesammelt und aufgeschrieben von Lutz Wenau. – Lilienthal : Selbstverlag, 1996.
	Tolminkiemio bažnyčios projektas. XVIII a. vid. Napalio Kitkausko archyvas

Tolminkiemis. Sigito Narbuto nuotraukos

Šio puslapio informacija atnaujinta 2014-06-30