Naujos knygos

2020-06-23

Atkreipiame dėmesį į šias naujai gautas užsienyje išleistas knygas, kurias greitai galėsite pamatyti ir užsisakyti naujų knygų ekspozicijoje.

 

 

Akta sejmiku kowieńskiego z lat 1733–1795. – Warszawa : Instytut Historii PAN : Wydawnictwo Neriton, 2019. – 660 p. 

Istorikės Monikos Jusupovič specializacija – XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos politinė istorija. Išskirtinį dėmesį ji rodo Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Šia tema išleistos kelios jos knygos, nemažai straipsnių periodinėje spaudoje. Šioje knygoje surinkta ir paskelbta daugiau nei du šimtai Kauno seimelio priimtų arba jam skirtų dokumentų: valdininkų, deputatų ir pasiuntinių instrukcijos, manifestai ir kitokio tipo dokumentai. Juose keliami labai įvairūs klausimai, naudingi tiriant politinę, socialinę, ekonominę ar kultūrinę istoriją.

 

 

Kolbaia, David. Pod skrzydłami Rzeczypospolitej : emigracja gruzińska w Polsce 1921–1939. – Warszawa : Instytut Pamięci Narodowej, 2019. – 247 p. 

Gausiai iliustruoto albumo įvade autorius apibūdina Sakartvelo gyventojų istoriją, jų emigracijos į Lenkiją priežastis ir kelius, supažindina su gruzinų gyvenimu ikikarinėje Lenkijoje. Pridėtos nuotraukos su išsamiais aprašymais iliustruoja tolesnį jų likimą bei profesinius pasiekimus šioje šalyje.

 

Chachulski, Tomasz. Edytorstwo jako historia literatury i inne studia o poezji XVIII wieku. – Warszawa : Instytut Badan Literackich PAN. Wydawnictwo : Wydawnictwo Naukowe UKSW, 2019. – 384 p. 

Tyrimų, skirtų Apšvietos amžiaus literatūrai, rinkinys suskirstytas į tris dalis: formos paieška, prasmių paieška, šaltinių paieška. Pirmoji dalis skirta redakcinėms temoms, antroje dalyje pateikiamos aiškinamosios studijos, o paskutinėje – aprašomos problemos, susijusios su Biblijos pateikimu šio laikotarpio lenkų poezijoje.

 

 Krasnodębski, Jarosław. Z Wilna nad Wilią do „Wilna nad Wisłą“ : ekspatriacja i osiedlenie się mieszkańców Wileńszczyzny w Toruniu (1944–1948). – Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2019. – 266 p. 

Monografija pagrįsta anksčiau neskelbtais archyviniais šaltiniais ir išsamiai ištirta šios tematikos literatūra. Prieduose pateikti dokumentai atskleidžia Vilniaus krašto gyventojų likimus pokario migracijos metu, apibūdina įvairių profesinių grupių ir emigrantų padėtį Torunėje. Autorius atkreipia dėmesį į jų gyvenimo sunkumus, susijusius su politine to meto aplinka šalyje.

Pavlenko, Svetlana. Rosja Adama Mickiewicza oraz jego polskich i rosyjskich przyjaciół. – Gdańsk ; Sopot : Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego, 2018. – 298 p.

Knygoje autorė lygina Rusijos imperijos ir jos gyventojų pristatymo būdus A. Mickevičiaus „Dziadų“ 3-ioje dalyje ir dokumentinėje poeto bičiulių – filomatų ir dekabristų (A. Petraškevičiaus, K. Daškevičiaus, T. Zano, P. J. Malevskio, A. Suzino, K. Rylejevo, A. ir M. Bestuževų) literatūroje. Minėtų autorių asmeninės dokumentikos aprašymo objektas – Maskva ir Peterburgas bei Uralas ir Sibiras. Knyga praturtina žinias apie jų poveikį Rusijos visuomeninės minties plėtrai ir vėlesniam gyvenimui.

Stahr, Maria. Medale polskie i z Polską związane od XVI do XVIII wieku : [katalog zbiorów Muzeum Narodowego w Poznaniu] = Polish medals and medals connected with Poland from the 16th to the 18th centuries : [catalogue of the collections of the National Museum in Poznań]. – Poznań : Muzeum Narodowe, 2008. – 317 p. 

Išskirtinis Marijos Star (Maria Stahr) darbas – Poznanės Nacionalinio muziejaus XVI–XVIII a. medalių kolekcijų dviejų dalių katalogas. Jame pateikiami 800 objektų 432 informatyvūs aprašymai. Pirmoje dalyje chronologine tvarka pristatomi karališkieji, o antroje – abėcėlės tvarka pateikiami žymių personalijų medaliai. Katalogo pabaigoje spausdinamos menininkų biogramos.

 

1569 m. Liublino unija : daugelio tautų bendras kūrinys. – Warszawa : Kancelaria Sejmu. Wydawnictwo Sejmowe, 2019. – 223 p.  

Glaudžių Lenkijos ir Lietuvos santykių istorija siekia Viduramžius. Jų plėtrai ypatingą reikšmę turėjo 1569 m. sudaryta Liublino unija. Jos aktas suvienijo dvi valstybes, pakeitė jų istorijos eigą. Knygos tekstų autoriai atskleidė šios sąjungos naudą, tačiau nevengė ir sunkių, o kartais ir skaudžių klausimų. Gražiai apipavidalintame albume gausu vertingų nuotraukų ir kitų iliustracijų.

Venclova, Tomas. Opisać Wilno. – Kraków : Fundacja Zeszytów Literackich, 2006. – 205 p.

Autoriaus manymu, tai nėra esė knyga griežtąja šio žodžio prasme. Jis linkęs ją pavadinti chronologine tvarka pateikiama Vilniaus kultūros istorija, papildyta miesto faktų ir asmenybių mozaikos.

 

Venclova, Tomas. Z dzienników podróży. – Warszawa : Fundacja Zeszytów Literackich, 2010. – 301 p.

T. Venclova savo kelionių dienoraščiuose supažindina su daugybės matytų šalių gamta, istorija ir kultūra. Autorius neįtraukia į knygą atsiminimų apie Europą, nors dienoraščiuose ji neaplenkiama. Leidiniui pasirinkti užrašai iš kelionių į egzotiškas šalis.

 

Sejm Królestwa Polskiego i Rzeczypospolitej Obojga Narodów a europejskie reprezentacje stanowe. – Warszawa : Wydawnictwo Sejmowe, 2019. – 294 p.

Originalių esė rinkinyje pristatoma Lenkijos ir Europos parlamentarizmo panorama nuo jo pradžios iki XVIII a. pabaigos. Daugiausia dėmesio skirta klausimams, susijusiems su Lenkijos Seimo kilme ir pirmaisiais veiklos šimtmečiais tuometinės Europos valstybinių asamblėjų fone. Straipsnių autoriai – Lenkijos ir užsienio tyrimo centrų parlamentarizmo istorijos tyrėjai.

 

Jackiewicz, Mieczysław. W stronę Litwy. – Olsztyn : Instytut Północny im. Wojciecha Kętrzyńskiego, 2019. – 264 p.

Kalbant apie Lietuvos ir Lenkijos bendrystę, dažniausiai pabrėžiama bendra šalių istorija. 400 metų valdė tie patys valdovai, per 200 metų turėjome bendrą valstybę. Straipsnių rinkinyje perspausdinami profesoriaus, žymaus literatūros tyrėjo, istoriko, vertėjo, žurnalisto ir diplomato Mečislovo Jackevičiaus šia tema paskelbti moksliniai bei mokslo populiarinimo darbai.

Cmentarz Na Rossie w Wilnie – historia, sztuka, przyroda. – Kraków : Towarzystwo Naukowe „Societas Vistulana“, 2019. – 606 p.

Bendru dokumentiniu 2013–2016 m. Varšuvos Kardinolo Stepono Višinskio universiteto Meno istorijos instituto ir Lietuvos edukologijos universiteto darbu sukurtas dvikalbis leidinys, kuriame pateikiamas išsamus Rasų nekropolio, kaip Lenkijos ir Lietuvos kultūros paveldo liudijimo, vaizdas. Monografijoje atsižvelgiama į vietos istoriją, antkapinių paminklų, kapų ir koplyčių meninės vertės vertinimą, kapinių erdvinę kompoziciją. Kruopščiai parengti tekstai iliustruojami archyvinėmis ir dabartinį vaizdą atspindinčiomis nuotraukomis.

Anotacijas parengė Irena Surgėlienė

Chachulski, Tomasz. Edytorstwo jako historia literatury i inne studia o poezji XVIII wieku. Warszawa : Instytut Badan Literackich PAN. Wydawnictwo : Wydawnictwo Naukowe UKSW, 2019. – 384 p.

 

Tyrimų, skirtų Apšvietos amžiaus literatūrai, rinkinys suskirstytas į tris dalis: formos paieška, prasmių paieška, šaltinių paieška. Pirmoji dalis skirta redakcinėms temoms, antroje dalyje pateikiamos aiškinamosios studijos, o paskutinėje – aprašomos problemos, susijusios su Biblijos pateikimu šio laikotarpio lenkų poezijoje.