AjaxSearch error: php_mbstring extension required
 
 
 
 

Stanislovas Čerskis ir Salantų raižykla

2019 m. rugpjūčio 19 – rugsėjo 30 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia mažoji paroda „Stanislovas Čerskis ir Salantų raižykla“, skirta Žemaitijos metams.

Kodėl Žemaitijoje XIX a. trečiame dešimtmetyje beveik visi mokėjo skaityti, žmonės buvo pamaldūs ir apsišvietę? Kodėl čia visi medžiai ir kryžiai ant bažnyčių palinkę į rytus, o namai ir medžiai iš vakarų pusės apaugę samanomis bei pelėsiais? Kodėl Žemaitijoje niekuomet nekyla bado grėsmė, o avys visą vasarą ganosi laukuose be priežiūros? Atsakymus į šiuos ir į kitus klausimus rasite pažiūrėję parodą ir susipažinę su S. Čerskio kūryba.

Priminsime, kad Stanislovas Čerskis (Stanisław Czerski, 1777–1833) į Lietuvos spaudos istoriją įėjo kaip raižyklos Salantuose įkūrėjas. Joje 1826–1831 m. buvo spausdinami raižiniai su lietuviškais (žemaitiškais) užrašais. S. Čerskis – plačiašakė talentinga asmenybė (gabus filologas, vertėjas, pedagogas, grafikas, kraštotyrininkas, Žemaičių kapitulos kanauninkas) – palaikė ryšius su XIX a. pradžios žemaičių tautinio sąjūdžio veikėjais. Pats gimęs Latgaloje ir lenkų kalbą laikęs gimtąja, gyvendamas Žemaitijoje, buvo išmokęs žemaitiškai. 1830 m. Vilniuje buvo išleistas jo veikalas „Opis Żmudzkiey dyecezyi z trzema mapkami“, laikomas viena pirmųjų Žemaičių vyskupijos istorijų. Ši knygelė paskatino Motiejų Valančių lietuviškai parašyti „Žemaičių vyskupystę“.

Parodoje eksponuojami S. Čerskio parengti ir publikuoti veikalai, jo raižykloje išraižyti Žemaičių vyskupystės, Salantų parapijos ir Skuodo dekanato žemėlapiai, raižiniai su lietuviškais įrašais.

Parengė Alma Braziūnienė