Naujos knygos

2018-09-25

Ulrich von Richental. Chronik des Konzils zu Konstanz, 1414–1418 : Faksimilie der Konstanzer Handschrift. – Darmstadt : Theiss, 2015. – 150 lap.

Kronikoje Ulrichas von Richentalis aprašė Konstanco mieste nuo 1414 m. lapkričio 5 d. iki 1418 m. balandžio 22 d. vykusį bažnytinį susirinkimą. Jis smulkiai papasakojo viską, kas vyko susirinkimo metu, net pateikė žymių dalyvių atvykimo datas, išvardijo jų palydovus ir tarnus. Taip pat reikšmingos ir rankraščio iliustracijos, turinčios didelę istorinę ir kultūrinę vertę, ypač heraldikos ir drabužių istorijos tyrinėjimams. Ši prabangi faksimilė išleista 600-ųjų Konstanco susirinkimo metinių proga. Komentarus parašė miesto archyvaras Jurgenas Kliokleris (Jürgen Klöckler). 

 

Manthey, Jürgen. Königsberg : Geschichte einer Weltbürgerrepublik. – München : Hanser, 2005. – 735 p.

Autoriaus pristatomas Karaliaučius – tai vieta, kur atsirado vokiečių modernioji filosofija, literatūra bei politika. Karaliaučius skyrėsi nuo kitų miestų savo dvasinga atmosfera, gyventojai turėjo daugiau laisvių, buvo atviresni pasauliui ir naujovėms. Čia kūrė Imanuelis Kantas (Immanuel Kant), Johanas Kristofas Gotšedas (Johann Christoph Gottsched), Johanas Gotfrydas Herderis (Johann Gottfried Herder), Heinrichas fon Kleistas (Heinrich fon Kleist), Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas (Ernst Theodor Amadeus Hoffmann) ir daugelis kitų, kurių idėjos pergyveno visas XX a. katastrofas ir negandas. 

 

Müller, Tom. Der junge Cusanus : ein Aufbruch in das 15. Jahrhundert. – Münster : Aschendorff Verlag, 2013. – 216 p.

Iki šiol buvo mažai žinoma apie vokiečių mokslininko universalo, aukšto rango katalikų dvasininko Nikolajaus Kuziečio (Nicolaus Cusanus) jaunystę. Remdamasis visais turimais šaltiniais, autorius pirmą kartą išsamiai apžvelgia šios neeilinės asmenybės formavimosi metus, dvasinę bei profesinę raidą. Nikolajaus Kuziečio gyvenimo kelią Heidelberge, Padujoje, Romoje, Kelne ir Paryžiuje autorius parodo to meto politinių ir socialinių santykių kontekste. Knygos pabaigoje spausdinamas šaltinių ir literatūros sąrašas, pastabos, vietovardžių, asmenvardžių ir dalykinė rodyklės.

 

 

KulturLandschaft Ost- und Westpreußen : in memoriam Heiko Stern. – Potsdam : Deutsches Kulturforum Östliches Europa, 2005. – 359 p.

Autorių iš Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos ir Čekijos esė rinkinys. Platus nagrinėjamų temų ratas apima Rytų ir Vakarų Prūsijos istorinius bei kultūrinius gyvenimo įvykius. Darbuose pasakojama apie prūsus, Vokiečių ordiną, XX a. pirmos pusės Vokietijos, Rytprūsių ir Lietuvos politinį gyvenimą, lietuvių knygnešius, Rytprūsių žydų bendruomenę, gintaro gavybą, aptariama šio krašto kultūros raida, Tomo Mano kultūros centro Nidoje veikla, supažindinama su lenkų kultūros draugija „Borussia“, Nidos dailininkų kolonija, kašubų literatūra. 

 

Koerner, Joseph Leo. Die Reformation des Bildes. – München : C. H. Beck, 2017. – 598, XVI p.

Tarptautiniu mastu žinomas Harvardo universiteto meno istorijos profesorius išsamiai analizuoja krikščioniškojo meno raidą Reformacijos metu. Studijos autorius bando atsakyti, kokią reikšmę menui turėjo Reformacija, kaip pasikeitė krikščioniškasis menas po ikonoklazmo. Dėmesio centre Luko Kranacho Vyresniojo (Lucas Cranach der Ältere) sukurtas Vitenbergo bažnyčios altorius, atitinkantis reformatų ideologiją. Knygą papildo informatyvios pastabos, asmenvardžių rodyklė, literatūros sąrašas. 

 

Tannenberg – Grunwald – Žalgiris, 1410 : Krieg und Frieden im Späten Mittelalter. – Wiesbaden : Harrassowitz, 2012. – 356 p.

Leidinyje spausdinami 600-ųjų Žalgirio mūšio metinių proga Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje skaityti mokslininkų pranešimai, skirti šiam viduramžių mūšiui ir jo istoriniam kontekstui aptarti. Žalgirio mūšis yra svarbi įvairių tautų istorinės atminties dalis ir iki šiol sulaukia didelio susidomėjimo. Pranešėjai bando naujai pažvelgti į Žalgirį ir to meto sudėtingą politinę situaciją, diplomatiją bei tarptautinius santykius, pabrėžia mūšio reikšmę bei jo pasekmių mastą, aptaria tarptautinės politikos tendencijas Vidurio Rytų Europos regione XIV–XV a. sandūroje, pokyčius karyboje, taikių santykių užmezgimo bei palaikymo formas. 

 

Baltische Geschichte im Archiv : aus den Schätzen der Dokumentesammlung des Herder-Instituts Marburg. – Marburg : Verlag Herder-Institut, 2017. – 114 p.

Knygoje pristatomi reikšmingi Baltijos šalių istoriniai dokumentai, saugomi Herderio instituto archyve Marburge. Dokumentai išdėstyti chronologine tvarka, apima istorinius įvykius nuo XIV iki XX a. Leidinyje publikuojami svarbūs istoriniai dokumentai, tarp kurių – sutartis „Pacta subjectionis“, pasirašyta Vilniuje 1561 m. lapkričio 28 d., pagal kurią Livonijos konfederacija pasidavė Žygimantui Augustui, taip pat dokumentai, atspindintys socialinius, demografinius, ūkinius, bažnytinius bei kultūrinius santykius, buitinę kultūrą. 

 

Jüdische Kultur(en) im Neuen Europa : Wilna 1918–1939. – Wiesbaden : Harrassowitz, 2004. – VI, 214, [16] p.

Leidinys skirtas įvairiems tarpukario laikotarpio Rytų Europos žydų kultūros aspektams aptarti. Remiantis Vilniaus pavyzdžiu, tarpdisciplininiu požiūriu apžvelgiamas platus žydų kultūros spektras: fotografija ir vaizduojamasis menas, literatūra ir publicistika, mokslinės diskusijos lingvistikos bei istoriografijos temomis. Leidinyje Vilnius ne tik istoriškai realus miestas, bet ir vaizdinys, mentalinė projekcija. Priede spausdinamos vertingos iliustracijos.

 

Rinkevičius, Vytautas. Altpreußisch : Geschichte, Dialekte, Grammatik. – Hamburg : Baar, 2017. – 255 p.

Vokiečių kalba išleistoje studijoje aprašoma iki šių dienų neišlikusios, bet rašytinių šaltinių palikusios prūsų kalbos gramatinė sistema. Prūsų kalba aptariama baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų kontekste, atskirai nagrinėjamos Pamedės ir Sembos tarmės. Kadangi prūsistai sutaria ne visais ginčytinais klausimais, leidinyje pateikiamos įvairios ligšiolinėje mokslinėje literatūroje paskelbtos nuomonės probleminiais prūsų kalbos klausimais. Greta dėstomos medžiagos spausdinami autentiški tekstų fragmentai. 

Gerlach, Karlheinz. Die Freimaurer im Alten Preußen 1738–1806 : die Logen in Berlin. – Innsbruck : Studien Verlag, 2014.
T. 1. – 650 p.
T. 2. – P. 659–1254.

Remiantis iki šiol nežinomais masonų ložių archyvais, monografijoje apžvelgiamos 27 Berlyno ložės, veikusios 1738–1806 m., dauguma iš jų pristatomos pirmą kartą. Autorius supažindina skaitytojus su masonų ložių istorija, jų socialine ir kultūrine veikla, stipria įtaka tuometinei visuomenei. Berlyno ložių sąrašuose užregistruota 3880 narių, įskaitant ir tarnaujančius brolius, nurodyti konfesiniai, profesiniai, šeiminiai narių duomenys. Knyga leidžia plačiau pažvelgti į šios organizacijos istoriją bei socialinę struktūrą, kartu ir į Berlyno kultūros istoriją.

 

Anotacijas parengė Rita Novikovienė


Užsienio knygų anotacijų archyvas