Atvirukai su knyga: iš Birutės ir Dariaus Railų kolekcijos

2018 m. birželio 18 d. – rugsėjo 7 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia trijų stendų paroda, kurioje eksponuojama atvirukų su knyga kolekcijos dalis ‒ lietuviški atvirukai iš Birutės ir Dariaus Railų kolekcijos. Rodomi senieji prieškario atvirukai (seniausias atvirukas datuojamas 1908 m.), tarpukario, sovietinio laikotarpio bei atvirukai, išleisti jau nepriklausomybės laikais.

Atvirukus vienijančio ženklo ‒ knygos – vaizdavimas pats įvairiausias: knyga – žinių šaltinis, laisvalaikio leidimo priemonė, knyga – kaip interjero detalė ar skulptūros dalis.

Nors esame įpratę atviruką siųsti su sveikinimais, tačiau kartais jiems tenka perteikti ir pačias įvairiausias žinias: priminti, koks svarbus yra poilsis, atkreipti dėmesį į miesto architektūros šedevrus ir net... pradžiuginti mūsų mažiausiuosius nuostabiais pasakų vaizdais.

Eksponuojami atvirukai – autoriniai kūriniai, meno kūrinių reprodukcijos, fotonuotraukos.

Žymiausi atvirukų leidėjai Lietuvoje 1905‒1918 m. buvo Petro Vileišio spaustuvė, Marijos Šlapelienės, kompanionų Juozo Paketurio ir Jono Kriaučiūno knygynai, Lietuvių dailės draugija Vilniuje ir Onos Vitkauskytės knygynas Kaune, leidėjas Balys Stadzevičius. Lietuvių leidėjai, gal neturėdami tinkamos įrangos, nemažai atvirukų leido kitose šalyse: Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Rusijoje. 1918‒1940 m. gerokai išsiplėtė atvirukų tematika, juos kurti ėmė profesionalūs dailininkai, fotografai. Sovietinės santvarkos metais atvirukų leidyba buvo smarkiai ideologizuota: tautinė ir religinė tematika buvo draudžiama. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje atvirukų leidyba, nors ir nevaržoma, ėmė smarkiai mažėti. Daugiausia perspausdinami kitų leidyklų kūriniai su lietuviškais užrašais, dominuoja proginiai ir turistams skirti atvirukai. Jų paklausa dar labiau ėmė mažėti, populiarėjant elektroniniams atvirukams, brangstant pašto įkainiams.

Parodos dizainą sukūrė Viktorija Matakaitė.

Parengė dr. Birutė Railienė