Vieno eksponato parodoje – „Penkios Aurelijaus Augustino knygos“

Nuo 2017 m. kovo 14 d. vieno eksponato parodoje  – „Penkios Aurelijaus Augustino knygos“ – rinkinys, kurį sudaro Aurelijaus Augustino penkių veikalų vertimai į lenkų kalbą.

Augustinus, šventasis, Hipono vyskupas (354–430). S. Aureliusza Augustina, biskupa Hipponenskiego, ksiąg pięcioro: Rozmyślania ; Mowy taiemne ; Bron duchowna ; O skrusze serca ; O marnosci swiata / teraz nowo z łacińskiego języka na polski według pewnieyszych exemplarzow przełożone y paragraphami rozdziałow oznaczone przez Piotra Casimirza Tryznę, starośćica Bobroyskiego. – W Wilnie : w drukarniey Akademiey Societatis Iesu, 1617. – [6], 136, [4] lap. : inic., vinj. ; 4º (19 cm). MAVB RSS L-17/84

1617-aisiais, prieš 400 metų, Vilniaus jėzuitų akademijos spaustuvė išleido Katalikų bažnyčios tėvo ir mokytojo Aurelijaus Augustino penkių veikalų vertimų į lenkų kalbą rinkinį „Aurelijaus Augustino, Hipono vyskupo, penkios knygos“. Tai buvo pirmasis Augustino tekstų leidimas šioje spaustuvėje. Antraštėje esanti užuomina leistų galvoti, kad tai galėjo būti ne pirmasis vertimas („dabar naujai iš lotynų kalbos į lenkų išversta“), visgi senesnių šių veikalų leidimų lenkų kalba nepavyko aptikti, tad tikriausiai čia turimas omeny tiesiog veikalo naujumas, savotiška reklama, turėjusi patraukti būsimo skaitytojo dėmesį.

Knygą sudaro penki Augustino tekstai: „Dvasiniai mąstymai (Rozmyślania), „Soliloquia arba paslaptingi pokalbiai su Dievu“ (Soliloquia albo Mowy taiemne z Panem Bogiem), „Manuale arba dvasinis ginklas“ (Manuale albo Bron duchowna), „Apie atgailaujančią širdį“ (O skrusze serca), „Apie pasaulio tuštybę“ (O marnosci swiata). Visus juos į lenkų kalbą iš lotynų išvertė jėzuitas, Nesvyžiaus jėzuitų kolegijos dėstytojas, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio nuodėmklausys Janas Alandas (apie 1559–1641), pasirašęs slapyvardžiu Piotr Casimirz Tryzna. Leidinys turėjo būti baigtas rengti 1616 m. rugpjūčio 13 d. Bobruiske – tokia data nurodyta knygos dedikacijoje.

Knyga buvo dedikuota Sofijai Mieleckytei-Chodkevičienei (1567–1619), Vilniaus vaivados Jono Karoliaus Chodkevičiaus pirmajai žmonai. Ji garsėjo kaip pamaldi, katalikybės stiprinimu besirūpinusi didikė, drauge su vyru fundavusi jėzuitų, bernardinų, benediktinių ir regulinių kanauninkų vienuolynus ir bažnyčias, tarp jų Kretingos bernardinų bažnyčios ir vienuolyno statybą (čia ir palaidota), rėmusi Kražių jėzuitų kolegijos steigimą ir jai užrašiusi dalį savo turto.

Jano Alando versti Augustino veikalai buvo labai populiarūs, sulaukė ne vieno pakartotinio leidimo. Pirmosios trys dalys dar XVII a. net du kartus (1629 ir 1644) buvo perspausdintos atskiru leidiniu Krokuvoje, A. Piotrkovčiko (Andrzej Piotrkowczyk) spaustuvėje, vėliau, XVIII a., Vilniaus bazilijonų spaustuvėje. Visa knyga XVIII a. perleista Nesvyžiaus jėzuitų kolegijos spaustuvėje, pakartota Poznanėje, Počiajivo bazilijonų spaustuvėje, Vilniaus ir Polocko jėzuitų akademijų spaustuvėse ir Varšuvoje, Ragočevo spaustuvėje. Tai liudija šio šv. Augustino veikalų rinktinės vertimo populiarumą ir aktualumą.

Parengė Agnė Zemkajutė