Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Žygimantų g. 1, LT-01102 Vilnius, Lietuva
Telefonas, faksas +370 5 262 95 37, El. paštas biblioteka@mab.lt



Paroda „Rytai: apie gamtą, miestus, gyventojus ir meno paminklus“

Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Rytai: apie gamtą, miestus, gyventojus ir meno paminklus“. Joje eksponuojami raižiniai, jais iliustruoti kelionių aprašymai, kiti leidiniai, saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Paroda veiks iki 2013 spalio 30 d.  

Rytai nuo senų laikų traukė europiečius keliautojus ir mokslininkus. Kelionių aprašymai, įvairaus pobūdžio istorinės studijos apie nežinomus kraštus, tenykštes tradicijas dažnai būdavo iliustruojami piešiniais ir grafikos raižiniais.

Artimieji Rytai buvo neblogai žinomi graikams po Aleksandro I Didžiojo žygių, kuriuos aprašė Kvintas Kurcijus Rufas (I a.) savo veikale „Apie Aleksandro Didžiojo žygius ir gyvenimą“. Romėnų istoriko kūrinys buvo išverstas į daugelį kalbų, dažnai iliustruojamas. Viename iš ankstesnių šios knygos leidinių lenkų kalba, pasirodžiusių Krokuvoje 1614 m., buvo išspausdinti medžio raižiniai. Juose norėta pavaizduoti Rytų kraštų valdovus, taip pat buvusios Persijos imperijos teritorijoje gyvenusių tautelių papročius.

Portugalų keliautojams XV a. atradus jūrų prekybos kelius į Indiją, galimybės keliauti į Tolimuosius Rytus atsivėrė ir misionieriams, ir mokslininkams. Vokiečių matematikas ir astronomas jėzuitas Athanasius Kircheris (*1601–†1680) parengė veikalą „Monumenta China“, išleistą 1667 m. Amsterdame. Knyga buvo iliustruota raižiniais, vaizduojančiais Kinijos gyvūnus, augalus ir meno kūrinius, taip pat įvairias imperijos provincijas reprezentuojančius gyventojus.

XVIII a. leidžiamose kelionių knygose dažnai minimas Levantas, Artimųjų Rytų geografinis regionas, kurį iš Vakarų riboja Viduržemio jūra, iš Pietų – šiaurinės Arabijos dykumos. Paminėtinas keliautojo ir dailininko Corneille’o Le Bruno (*1652–†1727) veikalas „Kelionė į Levantą“, išleistas 1714 m. Paryžiuje. Šiam leidiniui, remiantis šio keliautojo piešiniais, buvo sukurti Turkijos imperijos miestų panoramų raižiniai. Paminėtinas ir prancūzų mokslininko Jeano Antoine’o Guero (*1713–†1764) dviejų tomų veikalas, skirtas Turkijos istorijai. Jame išspausdinti vario raižiniai perteikia svarbiausius istorinius įvykius, miestų gyventojus, išsiskiriančius papročiais ir apranga.

Išaugus susidomėjimui civilizacijų istorija ir archeologija, XVIII a. pab. ir XIX a. pradedamos leisti knygos, skirtos ne tik Europos, bet ir senovės Indijos, Mesopotamijos, Egipto ir kitų kraštų istorijai. Moksliniai veikalai ir archeologinių ekspedicijų aprašymai dažnai būdavo apipavidalinami įspūdingais meno paminklų atvaizdais, remiantis to meto iškiliausių ekspedicijų dalyvių ir dailininkų originaliais piešiniais. Vienas iš tokių dailininkų, kurio piešiniai dažnai publikuojami ano meto leidiniuose, buvo žymus prancūzų keliautojas ir egiptologas Dominique’as Vivantas Denonas (*1746–†1825).

Naujus archeologinius atradimus Artimuosiuose Rytuose simbolizuojančios Egipto piramidės, sfinksai, šventovių pilonai dažnai puošdavo XIX a. literatūros, filosofijos, istorijos ir kitus veikalus. Reikia paminėti 1817 m. Vilniuje perleistą Jano Szczęsnio Herburto (*1567–†1616) kompiliuotą iš lotynų į lenkų kalbą vertimą „Apie bičiulystę ir bičiulius“, kuriame publikuotas Vincento Slaveckio (*1794–†po 1844) raižinys su Egipto šventyklos kolonomis. Vienas iš lietuvių keliautojų Ignas Žagelis (*1826–†1891) savo dviejų tomų kūrinį „Egipto istorija“, išleistą 1879 m., iliustravo originaliomis litografijomis. Pastarosios galėjo būti sukurtos, remiantis šio autoriaus egiptietiškų šventyklų ir skulptūrinių reljefų piešiniais. Paminėtinas profesoriaus Joachimo Lelevelio (*1786–†1861) veikalas „Senovės istorija“, išleistas 1818 m. Vilniuje, iliustruotas jo brolio Jano Lelevelio (*1796–†1847) sukurtomis litografijomis, kuriose atsispindi XIX a. mokslininkų tyrinėjimai Rytų kraštuose.

Parengė dr. Neringa Markauskaitė