Atvirosios prieigos sąvoka

Atviroji prieiga – tai nemokama interneto prieiga prie mokslinių tyrimų produkcijos (mokslinių straipsnių, tyrimų duomenų, konferencijų pranešimų ir kitos medžiagos), kurią kiekvienas vartotojas gali laisvai skaityti, kopijuoti, spausdinti nedidelį skaičių kopijų, įsirašyti į savo kompiuterines laikmenas.

Atvirosios prieigos plėtra suteikia galimybę skleisti mokslinių tyrimų rezultatus pasaulyje bei suteikti geresnę prieigą prie pasaulinių mokslo informacijos išteklių.

Atvirojoje prieigoje esantys šaltiniai yra puiki alternatyva prenumeruojamose duomenų bazėse kaupiamiems ištekliams, nes ilgus metus gyvavusi mokslinės komunikacijos sistema, kurios pagrindą sudaro vis branginama komercinė leidyba, nebetenkina mokslo proceso dalyvių. Mokslininkui, jo institucijai ir visuomenei nereikia dar kartą mokėti už prieigą prie tyrimo, kuris dažnu atveju jau buvo finansuotas iš mokesčių mokėtojų lėšų, rezultatų.

Egzistuoja įvairūs atvirosios prieigos šaltinių finansavimo modeliai. Kai kurių atvirosios prieigos žurnalų išlaidas apmoka patys straipsnius publikuojantys autoriai, juos finansuojančios institucijos ar rėmėjai. Tai vadinamasis auksinis atvirosios prieigos modelis, kurį taikančių atvirosios prieigos recenzuojamų žurnalų sąrašą galima rasti DOAJ kataloge (angl. Directory of Open Access Journals). Į šį katalogą įtraukti žurnalai užtikrina nemokamą prieigą prie viso teksto straipsnių, o jų kokybę kontroliuoja žurnalų redakcinės kolegijos.

Atvirosios prieigos suteikimas per elektronines laisvosios prieigos talpyklas vadinamas žaliuoju atvirosios prieigos modeliu. Šiuo atveju tyrimo autorius įkelia jau publikuotą arba dar nepublikuotą savo straipsnį į atvirosios prieigos mokslinės informacijos talpyklą iškart po publikacijos paskelbimo arba praėjus nustatytam laikino draudimo periodui (angl. period of embargo). Toks prieigos būdas dar vadinamas saviarchyvavimu (angl. self-archiving). Atvirosios prieigos talpyklos nerecenzuoja publikacijų, tačiau užtikrina jų matomumą pasaulyje. Čia greta tradiciniu būdu publikuotų šaltinių gali būti kaupiami ir nerecenzuoti preprintai, postprintai arba abiejų tipų publikacijos. Šios talpyklos dažniausiai kuriamos instituciniu arba teminiu principu.  

Pastaraisiais metais taip pat daugėja ir komercinių leidėjų, kurių žurnalai prieigą prie viso teksto straipsnių užtikrina naudodami mišrų ar vėlesnės atvirosios prieigos būdus.  

Atvirosios prieigos šaltinių paieškai rekomenduojame naudoti specializuotus katalogus.