F430 Piročkinas Arnoldas

Arnoldas Piročkinas (g. 1931 m. vasario 25 d. Pašventyje, Jurbarko r.) – kalbininkas, vertėjas, profesorius, habilituotas filologijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto dėstytojas. 1949 m. baigė Šilutės gimnaziją, 1955 m. – Vilniaus universitetą, dirbo mokytoju. 1963–1991 m. – Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros dėstytojas, docentas, 1991–1993 m. – Lituanistinių studijų katedros profesorius. Tyrinėjo žymių Lietuvos kalbininkų, istorikų bei rašytojų gyvenimą ir kūrybą. Parengė habilitacinį darbą tema „Jono Jablonskio darbų reikšmė bendrinės kalbos raidai“. 1991 m. sudarė J. Jablonskio darbų rinkinį „Straipsniai ir laiškai“. Rašė straipsnius jo 140-osioms gimimo metinėms, nagrinėjo J. Jablonskio ir Vaižganto sąsajas. Skaitė paskaitas apie Adomą Mickevičių, 1995 m. parašė labai vertingą monografiją „Devyneri Adomo Mickevičiaus metai“, išleistą ir Lenkijoje, kurioje nagrinėjo poeto ryšius su Lietuva. Garsino Martyno Mažvydo, Mikalojaus Daukšos, Kristijono Donelaičio, Jono Basanavičiaus vardus ir darbus. 1971–1972 m. stažavosi Čekijoje. 1973 m. išleido čekų kalbos vadovėlį, paskelbė Čekijos archyvuose rastos lituanistinės medžiagos, išvertė čekų ir kitų tautų rašytojų kūrinių, recenzavo „Lietuvių literatūros enciklopediją“. Paskelbė publicistinių straipsnių įvairiais Lietuvos istorijos, kultūros, literatūros, politikos klausimais. 1981 m. paruošė Julijaus Zejerio kūrybos rinkinį „Lietuviškos godos“. Fondas gautas iš fondo sudarytojo. Jis surašytas, sudarytas laikinų saugojimo vienetų sąrašas. Fondas tebekomplektuojamas.