F418 Krikštopaičio Juozapo Algimanto fondas

Juozapas Algimantas Krikštopaitis (g. 1931 m. kovo 13 d. Kaune) – Lietuvos mokslo istorikas ir filosofas, chemikas, eseistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. 1954 m. baigė Kauno politechnikos instituto Chemijos technologijos fakultetą. 1959–1961 m. studijavo aspirantūroje Statybos ir architektūros institute, 1962 m. įgijo technikos mokslų kandidato laipsnį. 1982–1986 m. studijavo filosofines disciplinas Maskvos Lomonosovo universitete, stažavo TSRS MA Filosofijos institute, TSRS MA Gamtos mokslų ir technikos istorijos institute. 1989 m. įgijo filosofijos mokslų daktaro laipsnį (po nostrifikacijos pripažintas habilituotu dr.). 1958–1965 m. Lietuvos MA Statybos ir architektūros institute, 1965–1978 m. – Fizikos ir matematikos institute (nuo 1977 m. Fizikos institutas) bei Puslaidininkių fizikos institute dirbo moksliniu bendradarbiu. Nuo 1978 m. –Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto (nuo 1991 m. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, nuo 2002 m. Kultūros, filosofijos ir meno institutas, nuo 2010 m. Lietuvos kultūros tyrimų institutas) bendradarbis, 1993–2001 m. – ir Humanizmo filosofijos skyriaus vedėjas. Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo Senato narys. 1992–1999 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete, nuo 1998 m. – Vilniaus pedagoginiame ir Kauno technologijos universitetuose, 1999 m. tapo profesoriumi. Nuo 1972 m. eina Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos mokslinio sekretoriaus, nuo 1996 m. – pirmininko pareigas. 1999–2001, 2003–2006, 2010–2013 m. buvo Baltijos valstybių mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos prezidentas, 2002–2003, 2007–2010 m. ir nuo 2014 m. – viceprezidentas. Nuo 1996 m. – vienas iš pagrindinių periodinių Baltijos šalių mokslo istorikų ir filosofų konferencijų organizatorių, nuo 1994 m. – pagrindinis kasmetinės mokslo istorikų ir filosofų konferencijos „Scientia et historia“ organizatorius. 1956–1975 m. tyrinėjo technologijos, fizikinės chemijos problemas, nuo 1972 m. tyrinėja gamtos mokslų ir technikos istoriją bei filosofiją, T. Grotuso mokslinę veiklą. Lietuvos istorinius, politinius, socialinius, kultūrinius ir meno reiškinius analizuoja taikydamas istorinius, struktūrinius ir kultūrinės bei socialinės antropologijos metodus. Paskelbė apie 300 mokslinių straipsnių užsienio ir Lietuvos leidiniuose, parašė 11 knygų bei monografijų, per 300 mokslo populiarinimo, publicistikos straipsnių, esė. Kaip dalyvis arba vienas iš organizatorių nuolat dalyvauja ir skaito pranešimus tarptautiniuose kongresuose bei renginiuose Bukarešte, Čikagoje, Kome, Helsinkyje, Lježe, Meksike, Maskvoje, Sankt Peterburge, Sietle, Pekine ir kitur. Daugelio tarptautinių ir respublikinių leidinių redaktorių kolegijų bei mokslinių tarybų narys. Už mokslinę veiklą apdovanotas premijomis, vardiniais medaliais Rygoje (1985) ir Vilniuje (1995), išrinktas Latvijos ir Estijos mokslo istorikų ir filosofų sąjungų garbės nariu, pelnė padėkas už sėkmingai organizuotus simpoziumus Pasauliniuose mokslo istorikų kongresuose Meksike (2001) ir Pekine (2005) bei Tarptautinėje Europos mokslo istorikų konferencijoje Vienoje (2008). Mokslinės ir visuomeninės veiklos dokumentai gauti iš fondo sudarytojo. Fondas tebekomplektuojamas.