Matui Slančiauskui – 160

2010-02-20

Matas Slančiauskas

Lietuviškos spaudos platintojas, poetas, tautosakos rinkėjas Matas (Motiejus) Jonas Slančiauskas gimė 1850 m. vasario 21 d. Trumpaičių kaime, netoli Rūdiškių, bežemio amatininko (kubiliaus) šeimoje. Vaikystėje tėvas leido mokytis pas Rūdiškių vargonininką. Čia pramoko ne tik vargonuoti bei pažinti gaidas, bet ir lietuviškai skaityti. 1857 m. įstojo į Joniškio parapinę mokyklą, kurioje buvo mokoma lietuviškai. Dėl neturto toliau nesimokė, sulaukęs 16 metų pramoko siuvėjo amato. Būdamas siuvėju, aplankydavo nemažai žmonių, sykiu ir jų vaikus pamokydavo lietuviško rašto. Nuo 1866 m. pradėjo užrašinėti išgirstus pasakojimus, nutikimus, nuo 1874 m. bandė ir pats kurti eiles, daineles, pasakas. Kartais pasakojamąją tautosaką pats sueiliuodavo. Jo eiliuotų mįslių, poezijos 1884–1886 m. paskelbta „Aušros“ lietuviškuose kalendoriuose.

1874 m. M. Slančiauskas vedė, augino keturias dukras. Dirbo vargonininku Šiupyliuose ir kitur.

M. Slančiauskas labai džiaugėsi pasirodžiusia 1883 m. „Aušra“ ir net organizavo jos platinimą, pradėjo laikraščiui siųsti korespondencijas, savo kūrinėlius. Pats spaudos iš Prūsijos nenešė, jos įsigydavo iš kuršėniškio Stanislovo Rupšio bei kitų knygnešių. Nuo 1889 m. naudojosi knygnešio Jurgio Bielinio paslaugomis. Apie 1885 m. su bendraminčiais pradėjo leisti hektografuotą laikraštėlį „Dainų nešėjas“. Šį leidinėlį noriai skaitė Žagarės, Šakynos ir Joniškio apylinkių jaunimas. Pirmojo numerio buvo išleista 200 egz. Pasirodžius antrajam numeriui, carinė valdžia pareikalavo nutraukti laikraštėlio leidybą.

1889 m. susipažino su būsimuoju kalbininku Jonu Jablonskiu, o dar anksčiau – su Liudu Vaineikiu, kuris paragino rinkti tautosaką, patardavo, kaip ją užrašinėti, kam įteikti.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Retų spaudinių skyriuje, saugomas Augusto Šleicherio (Schleicher) parengto Kristijono Donelaičio kūrinių leidimo (Sankt Peterburgas, 1865) egzempliorius, kurį J. Jablonskis dovanojo M. Slančiauskui – išlikę jų abiejų autografai (šifras: LK-19/255, 3-čias egz.).

1889 m. gegužės 1 d. kartu su Jonu Trumpuliu, vargonininku Augustinu Baranausku, Aleksandru Ratkumi M. Slančiauskas įkūrė draugiją „Atgaja“ – buvo faktiškas šios draugijos vadovas, parašė jos statutą. Be pagrindinio uždavinio – tautosakos rinkimo – draugija rūpinosi ir draudžiamos spaudos platinimu, turėjo bibliotekėlę. 1890 m. išėjo antroji draugijos narių dainų knyga „Daines del berniuku ir mergeliu“, kurioje buvo išspausdinta ir M. Slančiausko eilių.

1892 m. M. Slančiauskas pradėjo susirašinėti su Jonu Basanavičiumi, siuntė jam savo bei kitų atgajiečių surinktą tautosaką. Jis buvo pažįstamas su Kaziu Griniumi, Juozu Miliausku-Miglovara, Jonu Šliūpu, kunigu Juozu Tumu-Vaižgantu ir kitais inteligentais.

1895 m. žandarai atsitiktinai susekė „Atgajos“ draugiją. Darydami kratą žymaus knygnešio S. Rupšio namuose, žandarai rado V. Vaineikytės iš Svirplių kaimo laišką. O Vaineikių namuose žandarai rado A. Baranausko, J. Trumpulio ir kitų asmenų rankraščių, laiškų, „Atgajos“ įstatus. M. Slančiausko namuose žandarai aptiko 71 sąsiuvinį su tautosaka, jo paties kūryba, jam rašytų Jurgio Bielinio, Stanislovo ir Liudvikos Didžiulių, Martyno Jankaus ir kitų laiškų. Vienerius metus išbuvęs Šiaulių kalėjime, M. Slančiauskas buvo ištremtas 3 metams į Rygą.

Grįžęs namo nenustojo platinti draudžiamos spaudos ir rinkti tautosakos. Daug rašė į periodinę spaudą. Vien per 1890–1905 m. užrašė 633 „visokius niektikius ir burtus“, 1903 m. sudarė žodynėlį, kuriame surašyti keli šimtai žymių vardų ir tarptautinių žodžių su lietuviškais atitikmenimis. M. Slančiauskui padėjo Steponas Strazdas, atostogaujantys studentai ir kiti apylinkių gyventojai.

1900–1905 m. nemažai jo straipsnių išspausdinta laikraščiuose „Skardas“, „Žarija“, „Ūkininkas“. M. Slančiauskas pasirašydavo slapyvardžiais: A. Atgajietis, Bernų Dėdė, Galvočius, Kibirkštėlė, Matauskas, Trumpas, Žižė ir kt. 1904 m. už draudžiamos spaudos platinimą persekiojamas žandarų slapstėsi miške. 1905–1907 m. revoliucijos pakilimo laikotarpiu kūrė eiles, kviečiančias darbo žmones vienytis ir kovoti už laisvę. 1907 m. rugpjūčio mėn. M. Slančiauskas buvo išrinktas Lietuvių mokslo draugijos nariu. 1908–1909 m. jis rinko tautosaką Joniškio apylinkėse, 1921 m. parašė autobiografiją. 1923 m. surinkta tautosaka išleista J. Basanavičiaus tautosakos rinkiniuose, tęstiniuose leidiniuose.

Mato Slančiausko asmeninės bibliotekos antspaudasM. Slančiauskas mirė 1924 m. kovo 11 d., palaidotas Rudiškių kapinėse. Jo pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune. Sodyboje Reibinių kaime įrengta M. Slančiausko muziejus–sodyba, priklausanti Joniškio istorijos ir kultūros muziejui, kur saugoma gausi dokumentų ir nuotraukų kolekcija, iliustruojanti vertingą šio lietuvybės skleidėjo ir puoselėtojo palikimą.

M. Slančiauskas turėjo savo asmeninę biblioteką. Kaip nurodo V. Kisarauskas, joje būta apie 600 knygų. Dalis jo buvusios bibliotekos saugoma Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Senas ir naujas Auksa altorius, arba Tayp turite melstis Senas ir naujas Auksa altorius, arba Tayp turite melstis
Donelaitis, Kristijonas. Litauische Dichtungen : erste volständige Ausgabe mit Glossar / Christian Donaleitis ; von Aug. Schleicher. – St. Petersburg : [Rusijos mokslų akademija], 1865. – [2], 336 p.
LK-19/255 (3-ias egz.)
Dedikacinis Jono Jablonskio įrašas ir Mato Slančiausko autografas knygos priešlapyje
Senas ir naujas Auksa altorius, arba Tayp turite melstis : katalikiszka maldu kniga, kuroj wisokios maldos ir giesmes atsiranda. – Wilnuje [i.e. Tilžėje] : kasztu ir sp. Jozapas Zawadzki [i.e. J. Zabermano lėšos, J. Reilenderio sp.], 1863 [i.e. 1872]. – [8], 664 p. : vinj., iliustr.
LK-19/466
Mato Slančiausko autografai

Literatūra:

  1. Bačionis K. Tautosakininko Mato Slančiausko gyvenimo ir veiklos vietomis. – Vilnius, 1999.
  2. Kaluškevičius B., Žemaitytė-Narkevičienė O. Šimtas knygnešių. – Vilnius, 1998.
  3. Kisarauskas V. Lietuvos knygos ženklai, 1518–1918. – Vilnius, 1984. – P. 116.
  4. Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1963. – T. 28, p. 117.
  5. Merkys V. Knygnešių laikai, 1864–1904. – Vilnius, 1994.
  6. Šiaurės Lietuvos pasakos / sudaryt. M. Slančiauskas. – Vilnius, 1974.
  7. Šiaurės Lietuvos sakmės ir anekdotai / sudaryt. M. Slančiauskas. – Vilnius, 1975.
  8. Šiaurės Lietuvos sakmės ir pasakos / sudaryt. N. Vėlius. – Vilnius, 1985.
  9. Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. – Vilnius, 1996.
  10. Dabulevičienė P. Prieš 150 metų gimė tautosakos rinkėjas, liaudies švietėjas, knygnešys Matas Jonas Slančiauskas (1850–1924) // Tarp knygų, 1999, nr. 12, p. 43.

Parengė Daiva Baniulienė