Merkeliui Petkevičiui – 460

2010-04-12

Merkelis Petkevičius (1550–1608)

Pirmosios reformatų knygos Lietuvoje rengėjas ir leidėjas M. Petkevičius kilęs iš etnografinės Lietuvos, iš senos pasiturinčių bajorų giminės, kurios nariai ėjo LDK mažesniųjų vietininkų ir kiemo tarnybas. Jo dėdė Matas Petkevičius buvo LDK taurininkas, tėvo dėdė Jurgis – Maišiagalos vietininkas ir LDK kalavijininkas. Kokią tarnybą turėjo M. Petkevičiaus tėvas, nežinoma. Paties Merkelio Petkevičiaus tiksli gimimo data neaiški, tik spėjama, kad jis gimęs apie 1550 metus. Anksti netekęs tėvo, buvo dar nepilnametis, kai neteko ir motinos. Našlaitį globojo dėdė Matas, kuris prie Panevėžiuko, į pietvakarius nuo Kėdainių, turėjo dvarelių. Matyt, ten bus praėjusi ir Merkelio Petkevičiaus jaunystė. Vėliau jis dirbo įvairius darbus: buvo mokesčių rinkėjas, Vilniaus žemės teismo raštininkas, Vyriausiojo tribunolo sekretorius, kai tribunolas posėdžiaudavo Vilniuje. M. Petkevičius buvo žymus žmogus. Vilniuje turėjo savo namus, keletą dvarų apie Maišiagalą, Giedraičius, Salaką. Buvo vedęs du kartus. Trys sūnūs iš pirmosios santuokos – Samuelis, Vaitiekus ir Juozas – 1596 metais įsirašė į Karaliaučiaus universitetą. Antroji žmona buvo žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio pusseserė Darata Jokūbaitė Giedraitytė, Petro Šalkauskio našlė.

Merkelis Petkevičius buvo uolus reformatas, jo pavardė randama įvairiuose reformatų aktuose ir bylose. 1598 metais Vilniuje įsteigė spaustuvę reformatų leidiniams spausdinti. Čia savo lėšomis išleido dvi knygas : vieną lotynišką ar lenkišką, ir dvikalbį Katekizmą. Spėjama, kad tais pačiais 1598 metais bus pardavęs savo spaustuvę broliams Sultzeriams, kurių spaustuvė kaip tik tais metais pradėjo veikti. M. Petkevičius mokėjo lotynų, slavų kanceliarinę ir lenkų kalbas. Išleisti pirmą reformatų Katekizmą lietuvių kalba M. Petkevičių paakino ne patriotinė lietuvių kalbos gaivinimo, o tik grynai religinė būtinybė. Evangelikų liuteronų ir reformatų bažnyčioje katekizmai užėmė išskirtinę vietą, buvo tikėjimo vadovais daugeliui tikinčiųjų, nes pagrindinė katekizmo paskirtis – ugdyti tikėjimą krikščionių namuose, šeimose, kad bažnyčioje skelbiamas Žodis pasiektų paprastų žmonių gyvenimus. Katekizmai pavadinami „paprastų žmonių Biblija“, savo turiniu prieinami kiekvienam žmogui. Senojoje lietuvių literatūroje – tai vertingi kalbos ir religinės minties istorijos paminklai. Merkelio Petkevičiaus „Katekizmas“ dvikalbis: kairėje pateikiamas lenkiškas, dešinėje lietuviškas tekstas. Tai universali knyga, nes be paties katekizmo yra maldų, 93 giesmės, 43 Dovydo psalmės ir apeigų formulės (agenda). Antraštinis lapas išspausdintas juodu ir raudonu šriftu, lenkų kalba. Sutrumpintas lietuviškas vertimas būtų toks: „Lenkiškas ir Lietuviškas Katekizmas Arba Trumpai į vieną vietą surinktos Krikščioniškos tiesos ir pareigos ... su Maldomis, Psalmėmis Giesmelėmis ... Išleista Jo M(yli)stos Pono Merkelio Petkevičiaus Vilniaus Žemės Raštininko. Vilniuje ... 1598 metais“. Pradžioje yra prakalba lenkų kalba, nurodomi leidimo motyvai, pabrėžiamas „didelis ir neatidėliojamas lietuviško katekizmo reikalingumas“, gimtosios kalbos reikšmė tikėjimo tiesoms atskleisti, bet neraginama grįžti prie lietuvių kalbos, kaip M. Daukšos „Postilės“ prakalboje. Rengėjas sako pats išvertęs nemažą katekizmo dalį „kiek galėdamas ir atspėdamas“, o giesmių vertimų gavo iš kitų asmenų. Knyga skirta naudotis ne tik bažnyčioje, bet ir mokykloje. D. Pociūtė, tyrinėjusi LDK psalmynus tvirtina, kad „pirmojo lietuviško reformatų (Merkelio Petkevičiaus) psalmyno pagrindinis šaltinis yra 1594 m. Vilniaus Katekizmas, iš kurio perimta 40 psalmių. Turėdami galvoje, kad 1594 m. VK psalmės tik atkartojo 1581 m. Vilniaus Katekizmo psalmes, o pastarojo psalmyno pagrindą sudarė 1563 m. Nesvyžiaus Katekizmo psalmės, galime daryti išvadą apie seną Petkevičiaus leidinio psalmių kilmę. [...] Petkevičiaus Katekizmo psalmių atranką lėmė tradiciniai, į archajinį repertuarą orientuoti principai. [...] Šios psalmės priklauso pačiam ankstyviausiam Lietuvos Reformatų bažnyčios repertuarui ir nesutampa su Lenkijos reformatų repertuaru.“

I. Lukšaitė pastebi, kad savo knygą „M. Petkevičius skyrė kelioms skaitytojų grupėms: evangelikų reformatų dvasininkams, menkai lietuviškai mokantiems (kalbai mokytis galėjo praversti dvikalbis katekizmo tekstas), ir ūkininkams, kad šie galėtų namuose lietuvių kalba katekizmo mokyti.“

Merkelio Petkevičiaus „Katekizmo“ kalbą daugiausiai tyrinėjo kalbininkai E. Frenkelis, J. Kropas, Z. Zinkevičius. Pastebėta, jog „Katekizmo“ kalba gana vieninga – visą tekstą galutinai peržiūrėti, sutvarkyti, suvienodinti turėjo pats Petkevičius. Kalbos pagrindas tas pats, kaip Daukšos, skiriasi smulkmenos. Neabejotinai M. Petkevičius naudojosi M. Mažvydo darbais, tačiau keitė ir perredagavo dedamų giesmių kalbą. Kalbos kokybe Merkelio Petkevičiaus „Katekizmas“ nė iš tolo negali lygintis su M. Daukšos raštais. Z. Zinkevičius teigia, kad „leidinys parengtas skubotai, vertėjas nesirūpino kalbos grynumu ir apskritai jos kultūra. Vertė iš lenkų kalbos vergiškai, dažniausiai pažodžiui, prasčiau negu Daukša. Gausu kalkių, daugybė svetimybių (vos ne ketvirtadalis visos leksikos !), ypač polonizmų. Kalba sunki, nesklandi, daugeliu atvejų dirbtina ... šiek tiek laisviau verstos giesmės bei psalmės“. Z. Zinkevičius laiko M. Petkevičių bažnytinio žargono kalbos Lietuvoje pradininku. Vis dėlto negausiame lietuvių raštijos būryje Merkelio Petkevičiaus „Katekizmas“ yra svarbus XVI a. lietuvių kalbos paminklas, nušviečiantis daugelį lietuvių kalbos istorijos, dialektologijos, gramatikos, sintaksės, leksikos ir kitų dalykų.

M. Petkevičiaus „Katekizmas“ labai retas leidinys. Buvo manoma, kad išliko vienintelis egzempliorius, kuris tarp I ir II pasaulinių karų buvo Gdansko miesto bibliotekoje. Jį rado ir 1891 m. paskelbė A. Brückneris. J. Balčikonis parengė fotografuotinį to egzemplioriaus leidimą, išėjusį Kaune 1939 m. Po II pasaulinio karo paaiškėjo, kad M. Petkevičiaus „Katekizmas“ rastas Gotos krašto bibliotekoje. A. Rabačiauskaitė išaiškino, kad tai nėra tas pats Gdansko egzempliorius, o visiškai kitas, iki tol nežinomas ir ne visai sutampantis su Gdansko egzemplioriumi.

Merkelio Petkevičiaus KatekizmasLietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomas 1939 m. Kaune išėjęs fotografuotinis leidimas.

Literatūra:

  1. Lukšaitė, Ingė. Reformacijos Lietuvoje raida ir evangelikų bažnyčių istorija XVI–XVIII a. // Lietuvos evangelikų bažnyčios. – Baltos lankos, 2003. – P.19–162.
  2. Petkevičius, Merkelis. 1598 metų Merkelio Petkevičiaus katekizmas. – Kaunas, 1939. – XVI,187, [130] p. – ( Švietimo Ministerijos Knygų Leidimo Komisijos leidinys ; nr. 506). Faksimilinis leidimas kn.: Polski z litewskim katechizm albo krótkie w iedno mieysce zebranie wiary powinności i krześćiańskiej z pasterstwem zborowym i domowym ... Nakł. Malchera Pietkiewicza w Wilnie. Drukował Stanisław Wierzeyski w roku 1598.
  3. Pociūtė-Abukevičienė, Dainora. XVI–XVII a. protestantų bažnytinės giesmės : Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Prūsų Lietuva. – Vilnius : Pradai, 1995. – 223, [1] p.
  4. Pociūtė-Abukevičienė, Dainora. Psalmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giesmynuose. XVI a. : nuo Nesvyžiaus katekizmo iki lietuviškųjų Merkelio Petkevičiaus vertimų // Literatūra, 2005, Nr. 47 (1), p. 29–43.
  5. Zinkevičius, Zigmas. Merkelis Petkevičius // Lietuvių kalbos istorija. – [T.] 3: Senųjų raštų kalba. – Vilnius : Mokslas, 1984–1995.– 1988, p. 195–200.

Parengė Violeta Radvilienė