Jokūbui Morkūnui – 460

2010-06-19 

Pirmas lietuvis spaustuvininkas – Vilniaus evangelikų reformatų Sinodo spaustuvininkas, knygrišys Jokūbas Morkūnas (Marcovicius, Markowitz, Markowicz) gimė apie 1550 m. Išleido apie 25 knygas lietuvių, vokiečių, lotynų, lenkų kalbomis. Spausdino ir platino evangelikų reformatų ir liuteronų religinius, poleminius, politinius, proginius leidinius. Pirmoji žinoma jo knyga išspausdinta 1592, paskutinė – 1607 m. 1594 m. lenkų kalba išleido M. Rėjaus Lenkišką postilę (Postilla polska), 1600 – jos vertimą Postilla lietuviška (Žemaitijos bajorės Sofijos Vnučkienės lėšomis). Postilėje, kurią, kaip manoma, išvertė jis pats, be evangelijų su pamokslais, yra eilių, prakalba, Katekizmas. Tai – didžiausias LDK XVI a. leidinys lietuvių kalba.

Dviejose knygose pažymėta, kad jos išleistos Žeimiuose ir Upytėje, tačiau nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad ten būtų buvę spaustuvių. Viena iš šių – 1605 m. išspausdinta Paweło Gilowskio knyga Wykład Katechizmu (Katekizmo išdėstymas) – saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Šios labai retos knygos (sprendžiant iš Marijos Ivanovič sudaryto XVII a. Lietuvos lenkiškų knygų sąrašo, žinomas tik vienas egzempliorius) antraštiniame puslapyje nurodyta publikavimo vieta – Žeimiai.

 

Jokūbo Morkūno leidinio antr. p. (Gilowski, Paweł. Wykład Katechizmu). Saugoma: LMAVB L-17/102 Leidėjo Jokūbo Morkūno pratarmė Danieliaus Johanno Hoffmanno istoriografinio veikalo Apie spaustuves, jų atsiradimą ir paplitimą Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje su įvairiomis pastabomis, tiek apie abiejų tautų literatūrą, tiek spaudą antr. p. Saugoma: LMAVB V-18/1-5024

Dar pirmojoje spausdintoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Lenkijos knygos istorijoje (Gdanskas, 1740) Apie spaustuves, jų atsiradimą ir paplitimą Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje su įvairiomis pastabomis, tiek apie abiejų tautų literatūrą, tiek spaudą jos autorius Johannas Danielis Hoffmannas (1701–1766) knygos istorikams užmena mįslę apie Žeimiuose neva buvusią J. Morkūno spaustuvę. Pirmiausia, aprašydamas Vilniaus spaustuvininkus, mini ir Jokūbą Morkūną (Jacobus Markowicz), kuris buvęs kunigaikščio, Vilniaus vaivados Kristupo Radvilos spaustuvininkas. Jis 1592 m. ketvirtainiu formatu išspausdinęs Andriaus Chžonstovskio Psychotopia, taip pat 1602 m. tuo pačiu formatu – Apologiją, t.y. tikrojo mokymo ir seniausio tikėjimo ginamąją kalbą. Hoffmannas rašo:
„Po to jis Žeimiuose spausdino knygas, apie kurias žemiau užsiminsiu“ (p. 43).
Zeymae lenk. Zeymy – nežymi Žemaitijos vietovė Vilniaus vaivadijos pasienyje. Spaustuvė, kuri, regis, priklausė reformatams, neilgai čia klestėjo. Joje spausdindamas knygas triūsė J. Morkūnas, kuris 1603 ar 1604 m. persikėlė čionai iš Vilniaus. Tad 1605 m. išspausdino Pauliaus Gilovijaus Wykład Katechismu Koscioła Chrzescianskiego z pism swiętych ketvirtainiu formatu. Tais pačiais metais to paties [autoriaus] – Odprawa przeciwko iadowitym Marcina potwarzom Czechowica, ktore wypuscil na wykład Katechismu ketvirtainiu formatu“ (p. 49–50).

Tokios lakoniškos J. Morkūną apibūdinančios žinios Hoffmanno veikale apie Lietuvos ir Lenkijos spaustuves.

Iš tiesų, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje išlikusiame P. Gilovskio veikalo egzemplioriuje antraštiniame puslapyje gotišku šriftu nurodyta leidimo vieta: w Zeymach Drukowa[ł] Jákub Márkowicż Roku 1605. K. Estreicherio Lenkų bibliografijoje (t. 17, p. 143) nurodytuose skelbimo duomenyse įveltos klaidos: w Seynach,… Mirkowicz – vėlesnius knygos istorikus dar labiau supainiojo. Tad imta manyti tuo metu buvus spaustuvę Seinuose. Painiavos galėjo sukelti ir J.S. Bandtkie, kuris „patikslino“ Hoffmanną, nurodydamas: Seyny na Zmudzi na pograniczu Woiewόdztwa Wileńskiego, teraz miesteczko w Woiewództwie Augustowskiem (Seinai Žemaitijoje, Vilniaus vaivadijos pasienyje, dabar Augustavo vaivadijos miestelis). Vis dėlto tikrovė yra kitokia: Žeimių (Kauno pavietas) dvaro savininkei Daratai Samboreckaitei-Zavišienei dedikuotą knygos pratarmę pasirašo miestelio pamokslininkas Jokūbas Cesiškis (Jakub Cieszicki). Pratarmės pabaigoje nurodoma jos parašymo vieta ir data: Data z Zeym 12. Mieśiąca Kwietnia Roku 1605. Tad Žeimiai čia reiškia tik leidinio parengimo, o ne spausdinimo vietą.

J. Morkūno knygrišykla Vilniuje veikė 1575–1602.

D.J. Hoffmanno veikalo atvarta su informacija apie Vilniaus spaustuves ir J. Morkūną D.J. Hoffmanno veikalo atvarta su informacija apie J. Morkūno spaustuvę Žeimiuose

Literatūra:

BANDKIE, Jerzy Samuel. Historya drukarń w Królestwie Polskiem i Wielkiem Xięstwie Litewskiem jako i w krajach zagranicznych, w których Polskie dzieła wychodziły. Kraków, 1826. T. 2, p. 132.

HOFFMANN, Daniel Johann. De typographiis earumque initiis et incrementis in Regno Poloniae et Magno Ducatu Lithuaniae cum variis observationibus rem et literariam et typographicam utriusque gentis aliqua ex parte illustrantibus. Dantisci, 1740. P. 43, 49–50.

KOROTAJOWA, Krystyna. Markowicz Jakub. Iš Polski słownik biograficzny. Wrocław ; Warszawa ; Kraków ; Gdańsk : Zakład narodowy imienia Ossolińskich ; Wyd. Polskiej Akademii Nauk, 1975, t. XX/1, zs. 84, p. 37.

LAUCEVIČIUS, Edmundas. XV–XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose. Vilnius : Mokslas, 1976. P. 16.

LUKŠAITĖ, Ingė. Morkūnas Jokūbas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, t. 15, p. 493.

LUKŠAITĖ, Ingė. Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje, XVI a. trečias dešimtmetis – XVII a. pirmas dešimtmetis. Vilnius : Baltos lankos, 1999. P. 450–452, 454 ir kt.

XVI–XVII a. lituanika Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje: katalogas / sudarė: Daiva Narbutienė, Violeta Radvilienė, Dalia Rauckytė-Bikauskienė. Vilnius : LLTI, 2007. P. 75.

XVII a. Lietuvos lenkiškos knygos: kontrolinis sąrašas / parengė Marija Ivanovič. Vilnius : BKC, 1998. P. 61.

Parengė Daiva Narbutienė