Ivanui Luckevičiui – 130

Prieš 130 metų, 1881 m. birželio 9 d., Šiauliuose gimė istorikas, archeologas, bibliofilas, Vilniaus baltarusių visuomenės veikėjas Ivanas Luckevičius (Iван Луцкевiч). Šios asmenybės sukauptos LDK rankraštinio ir spaudos paminklų kolekcijos didžioji dalis šiandien saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Nuo pat vaikystės Ivanas Luckevičius domėjosi istorija, rinko monetas ir senienas. 1890 m. pradėjo eiti mokslus Liepojoje, kur Luckevičių šeima persikėlė, kai šiam buvo šešeri. Ten mokėsi iki 1897 m. Mokslus tęsė Minsko gimnazijoje. 1902 m. išvyko studijuoti į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Po to studijavo Maskvos archeologijos institute. Buvo vienas iš iniciatorių steigiant Vilniaus krašto baltarusių visuomenines organizacijas, mokyklas, periodinius leidinius (Наша доля, Наша нiва). Jis buvo ir vienas iš Baltarusių leidėjų draugijos steigėjų Vilniuje 1913 m.

Mirė 1919 m. rugpjūčio 20 d. Zakopanėje. 1991 m. jo palaikai pervežti į Vilniaus Rasų kapines. Čia pastatytas antkapinis paminklas Ivanui ir jo broliui Antonui Luckevičiui (1884–1942), žymiam baltarusių politikos ir visuomenės veikėjui.

Kaip tik pastarojo dėka 1921 m. Vilniuje įsteigtas Baltarusių muziejus, pavadintas Ivano Luckevičiaus vardu. Šio muziejaus pagrindą sudarė I. Luckevičiaus sukauptas dokumentinis LDK paveldas, taip pat įvairūs archeologinių ekspedicijų metu jo įgyti eksponatai. 1945 m. likvidavus muziejų čia buvusios knygos ir rankraščiai buvo perduoti tuometinei Lietuvos MA bibliotekai.

Šiuo metu LMAVB Rankraščių skyriuje saugomame Vilniaus baltarusių fonde (F21) yra archyvinės medžiagos, susijusios su Ivano Luckevičiaus veikla. Šiame fonde saugomi ir LDK raštijos paminklai, kadaise priklausę I. Luckevičiui. Vienas iš svarbesnių – XVIII a. I-os pusės totorių rankraštis Al’ Kitab (arabiškais rašmenimis baltarusių kalba rašyta Korano ištraukų ir maldų knyga). Kultūros istoriko profesoriaus Jurijaus Labyncevo teigimu, iš uždaryto muziejaus į tuometinę Lietuvos mokslų akademijos biblioteką pateko per 400 pieštuku numeruotų knygų. Retų spaudinių skyriuje saugoma per 100 XV–XVIII a. knygų su I. Luckevičiaus baltarusių muziejaus Vilniuje proveniencija – knygos antspaudais ir pieštuku įrašytais numeriais. (Dalis šių leidinių aprašyta elektroniniame Bibliotekos kataloge: Беларускi музей iм. Iвана Луцкевiча (Vilnius); Луцкевiч, Iван, 1881-1919). Reikšmingiausi spausdinti leidiniai – kiriliškosios spaudos pradininko Švaipolto Feolio apie 1493 m. Krokuvoje išleista bažnyčios praktikai skirta Verbų triodė (Триодь цветная); 1517–1519 m. Pranciškaus Skorinos Prahoje išleistos knygos Библия руска (Rusų biblija) 4-oji dalis; Vievyje, Šv. Dvasios brolijos spaustuvėje 1616, 1619 m. išėjusios Meletijaus Smotrickio parengtos knygos.

Ivano Luckevičiaus sukauptas dokumentinis paveldas, šiandien saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, reikšmingas LDK ir kaimyninių kraštų įvairiakalbės, įvairiatautės ir multikonfesinės raštijos liudijimas. Jis tiriamas ir aktualinamas gausaus mokslininkų pulko ne tik iš Lietuvos, bet ir viso buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos regiono. 

 
 

Literatūra:

  1. Памяцi Iвана Луцкевiча : ў першые ўгодки сьмерцi яго. (20.VIII.1919 - 20.VIII. 1920). – Biльня, 1920. – 56 p.: iliustr., portr.
  2. Луцкевiч, Антон. Беларускi музэй iм. Iвана Луцкевiча. – Вiльня, 1933. – 16 p.: iliustr., portr.
  3. Луцкевiч, Лявон. Скарбнiца Беларушчыны: беларускi нацыянальны музей у Вiльнi: 1921–1945 гг. // Лiтаратура i мастацтва. – 1991, kovo 15, p. 14–15.
  4. Лабынцаў, Юрый Андрэевіч. Архіў беларускага адраджэння : (Дакумент.помнікі беларус.царкоўн.і грамадзян.гісторыі ў зборах Музея імя І.Луцкевіча ў Вільні). – Мiнск, 1993. – 48 з.
  5. Пра Iвана Луцкевiча : успамiны, сьведчаньнi / [укладаньне, прадмова, камэнтары, iндэкс iмёнаў Анатоля Сiдарэвiча]. – Мiнск : Кнiгазбор, 2007. – 78 p.

 

Parengė Daiva Narbutienė