Ivanui Fiodorovui – 500

2010-08-05

Kai kalbame apie žymius žmones, kurių gyvenimo ir veiklos metus nuo mūsų skiria šimtmečiai, dažnai tenka vartoti žodį spėjama. Ne išimtis ir rusų bei ukrainiečių spaudos pradininko, švietėjo Ivano Fiodorovo (Ivan Fiodorovič) gyvenimas. Spėjama jį gimus apie 1510 metus, spėjama, kad 1532 m. Krokuvos universitete įgijo bakalauro laipsnį. Spėjama, kad leidybos darbą galėjo pradėti anoniminėje Maskvos spaustuvėje XVI a. šeštame dešimtmetyje. 1564 m. kovo 1 d. du Maskvos spaudos pradininkai: Ivanas Fiodorovas ir jo bendradarbis Piotras Timofejevičius Mstislavecas, kilęs iš Baltarusijos miesto Mstislavlio, užbaigė spausdinti pirmąją tikrai datuotą rusų knygą Апостол (Apaštalą). Ši knyga – tai ilgų ieškojimų ir bandymų laikotarpio rezultatas. „Apaštalas“ tapo knygų spausdinimo technikos ir jų apipavidalinimo pavyzdžiu ne tik I. Fiodorovo darbo tęsėjams Rusijoje, bet ir kitiems slavų kraštų spaustuvininkams. Gerai žinoma I. Fiodorovo įtaka Vilniaus kiriliškosios spaudos susiformavimui XVI a. pabaigoje, jo knygų poveikis nusitęsė beveik per visą XVII amžių. Maskvoje I. Fiodorovas su P. Mstislavecu be „Apaštalo“ išleido dar „Horariumo“ (1565) du leidimus, o 1566 m. pradžioje buvo priversti nutraukti savo darbą. Tai įvyko dėl dalies bajorų ir dvasininkų, kovojusių prieš Ivano IV reformas, reakcijos. Net pats caras negalėjo spaustuvininkų apginti nuo kaltinimų erezija, todėl išleido juos į Lietuvą ne tik su šeimomis, bet ir su didele tipografinio inventoriaus dalimi – jie atsigabeno iš Maskvos kai kurias knygos ornamento lentas, kitą tipografinę medžiagą. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas maloniai priėmė abu spaustuvininkus, o jiems tarpininkavęs įtakingasis Grigalius Chodkevičius išsirūpino iš karaliaus taip pat ir leidimą spaustuvei įsteigti. Ta spaustuvė buvo įsteigta G. Chodkevičiaus dvare Zabludove, Gardino seniūnijoje. Spaustuvininkams buvo sudarytos kuo geriausios darbo sąlygos. Po aštuonių mėnesių nuo spaustuvės įsteigimo, I. Fiodorovas ir P. Mstislavecas išleido Евангелие учительское (Mokomoji evangelija). Šio leidinio spauda dvispalvė, panaudotas tas pats šriftas ir ornamentinė medžiaga, kaip ir Maskvos „Apaštale“, tačiau yra naujas svarbus momentas – pirmą kartą rusų knygos istorijoje atsirado antraštinis puslapis. 1570 m. kovo 23 d. baigiamas spausdinti antras leidinys Псалтырь с часословцем  (Psalmynas su Horariumu). P. Mstislavecas jau buvo išvykęs į Vilnių, todėl knygą I. Fiodorovas spausdino vienas. Išspausdino Maskvos šriftu, knyga gausiai papuošta ornamentu, tam buvo naujai pagamintos 32 lentos. Tai rodo, kad buvo ieškoma būdų poligrafiškai tobulinti, turtingiau puošti leidinius. Daugiau knygų Zabludove nebuvo išleista, nes G. Chodkevičius dėl savo amžiaus ir sveikatos įsakė nutraukti darbą, o I. Fiodorovui pasiūlė ūkininkauti, pažadėjo dovanoti dvarelį. Tačiau I. Fiodorovui atrodė šventvagystė atsisakyti savo garbingo amato. Savo globėjui jis atsakęs, jog privaląs ne rugių grūdus, o dvasinę sėklą pasaulyje sėti. Taip įvardinęs aukštą visuomeninės misijos supratimą, I. Fiodorovas atsisakė jam padovanoto nekilnojamo turto ir 1572 m. paliko Zabludovą. G. Chodkevičiaus sūnūs leido išsigabenti puansonus, matricas, spaudmenis ir vinjetes. I. Fiodorovo kelionės tikslas buvo stambiausias vakarų Ukrainos kultūros centras – Lvovo miestas, nes čia gyveno daug stačiatikių. 1573 m. pradžioje I. Fiodorovas su šeima atvyko į Lvovą. Iš pradžių jam nesisekė rasti rėmėjų ir įkurti spaustuvę. Jam padėjo 1572 m. įsikūrusi Lvove miestiečių stačiatikių brolija. Jai tarpininkaujant pavyko gauti patalpas Bazilijonų vienuolyno pastate. 1574 m. išspausdina antrąjį „Apaštalo“ leidimą, kuris nuo maskviškio skiriasi įžanginiais ir baigiamaisiais straipsniais. Paskutiniame puslapyje įdėtas Lvovo miesto herbas ir Ivano Fiodorovo ženklas. Be „Apaštalo“, Lvove išspausdino dar vieną labai svarbų leidinį От грамматики мало нечто (Sutrumpinta gramatika). Tai pirmoji rusiška spausdinta pasaulietinio turinio knyga, pirmas rusiškas vadovėlis, trumpas įvadas į gramatiką, skirtą vaikams greitai išmokyti.

Kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis pakvietė I. Fiodorovą į Volynės sostinę Ostrogą įrengti čia spaustuvės, nes norėjo plačiu mastu organizuoti rusiškų knygų spausdinimą ir platinimą. Pirmas leidinys, kurį turėjo išleisti jo spaustuvė pagal kunigaikščio pageidavimą, turėjo būti Biblija. Ostroge nebuvo tinkamo Biblijos rankraščio. Caras Ivanas IV atsiuntė vadinamąjį Genadijaus Biblijos nuorašą, geriausią iš buvusių Maskvoje. Spaustuvės įrengimo darbai prasidėjo 1577 m. Pirmasis 1580 m. Ostroge išleistas leidinys buvo Naujasis Testamentas su Psalmynu. 1581 m. buvo baigta spausdinti Biblija. Tai – įspūdingo dydžio 1256 puslapių leidinys. Tekstas išspausdintas dviem skiltimis po 50 eilučių kiekvienoje. Šriftas smulkus ir glaustas. Ostrogo Biblijos antraštinis puslapis papuoštas dar iš maskviškio „Apaštalo“ žinomais stilingais renesansiniais rėmais, išspausdintas nuo senos, dar iš Maskvos atgabentos lentos. Kitoje antraštinio puslapio pusėje išspausdintas Konstantino Ostrogiškio herbas. Specialiai Biblijai pagamintos nedidelės siauros užsklandos su augaliniu ornamentu, taip pat daugybe baltų inicialų juodame fone, primenančių Pranciškaus Skorinos Biblijos inicialus. Ostrogo Biblija – puikus XVI a. tipografinio meno paminklas. Šis leidinys – paskutinė ir pati populiariausia I. Fiodorovo knyga.

Lietuvos bibliotekose yra žinomi trys Ostrogo Biblijos egzemplioriai. Vieną iš jų turi Vilniaus universiteto, vieną – Nacionalinė Martyno Mažvydo ir vieną – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka (saugojimo šifras: R-16/2-3). Pastarasis Ostrogo Biblijos egzempliorius yra ypač vertingas. Antraštiniame lape yra įrašas Ex libris Antonii Sielawa Metropolitae Kiiowien. Archiepi. Polocen. Jis liudija, kad kadaise knyga priklausė unitų Kijevo metropolitui ir Polocko arkivyskupui, žymiam slavų raštijos veikėjui Anastasijui Antonijui Seliavai (? – 1655), ilgai gyvenusiam Vilniuje. Įrašas padarytas po 1642 m., tais metais jis buvo paskirtas metropolitu. Be šio įrašo, yra keli 1758 m. įrašai apie knygos priklausomybę Žirovicų Bazilijonų vienuolyno bibliotekai.

   

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, ypač rytinėse jos žemėse, I. Fiodorovo knygos XVI–XVIII a. buvo plačiai pasklidusios ir labai vertinamos. Po tiek amžių ir negandų metų jų liko nedaug. Lietuvos bibliotekose saugomos tik keturių pavadinimų (iš dvylikos) I. Fiodorovo knygos. Be Ostrogo Biblijos, dar rasime Zabludove išspausdintą „Mokomąją evangeliją“ (VUB), Lvove išleistą antrąjį „Apaštalo“ leidimą, po vieną egzempliorių turi VU ir Nacionalinė M. Mažvydo bibliotekos, Ostroge 1580 m. išleistą „Naująjį Testamentą su Psalmynu“ saugo VU biblioteka.

Ivanas Fiodorovas mirė Lvove 1583 m. gruodžio 6 d. Ant akmeninio antkapio įrašyta Spaustuvininkas iki šiol neregėtų knygų.

Literatūra:

  • Abramavičius, Vladas. Senoji XV–XVIII a. rusų knyga Vilniaus bibliotekose // Rusų knygos spausdinimo pradžia ir Lietuva. – Vilnius : Mintis, 1966. – P.161–193.
  • Tumelis, Juozas. Ivano Fiodorovo knygos Lietuvos bibliotekose // Bibliotekų darbas. –1983, Nr. 12, p. 21.
  • Vladimirovas, Levas. Ivano Fiodorovo ir jo bendradarbių veikla ir jos reikšmė spaudos vystymuisi Lietuvoje ir Ukrainoje // Rusų knygos spausdinimo pradžia ir Lietuva. – Vilnius : Mintis, 1966. – P.67–86.

Parengė Violeta Radvilienė