KATEKIZMAI

Evangelikų liuteronų ir reformatų bažnyčioje katekizmai užėmė išskirtinę vietą. Jie tapo tikėjimo vadovais daugeliui tikinčiųjų kartų. Ne veltui pirmąja lietuviška knyga tapo Martyno Mažvydo Katechizmuso prasti žadei.
Pagrindinė katekizmo paskirtis – ugdyti tikėjimą krikščionių namuose, jų šeimose, kad Bažnyčioje paskelbtas Žodis pasiektų paprastų žmonių gyvenimus. Pats katekizmas yra tikėjimo tiesų sąvadas, glaustoje formoje pateikiantis skaitytojui tai, kas jam būtina žinoti apie Bažnyčios mokymą, ir tai, kuo tas mokymas svarbus jo gyvenime. Ne veltui katekizmai buvo vadinami „paprastų žmonių Biblija“, nes būtent katekizmas savo turiniu buvo ir yra prieinamas kiekvienam žmogui. Protestantiškųjų katekizmų tikslas – pasiekti tikinčiųjų namus, mokyklas ir pavienius žmones – buvo sėkmingai įgyvendintas.

Iki mūsų dienų išlikę net palyginti neseni katekizmų egzemplioriai yra gana prastos būklės. Tai liudija jų populiarumą ir dažną vartojimą.

Katekizmų rašymas visuomet buvo ypač sunki užduotis, reikalaujanti iš autoriaus labai gero tiek tikėjimo tiesų, tiek kalbos, tiek paprastų žmonių gyvenimo išmanymo. Katekizmai buvo rašomi itin kruopščiai, idant trumpame ir aiškiame tekste atsispindėtų visas krikščioniškas mokymas. Iki šių dienų aiškiausiai tradicinių krikščioniškųjų konfesijų teologijos panašumus ir skirtumus galima pažinti iš katekizmų.

Liuteronų bažnyčia iki šių dienų svarbiais išpažinimo raštais pripažįsta M. Lutherio Mažąjį ir Didįjį katekizmus. Lietuvoje iki šiol vartojamas M. Mažvydo katekizmas, kuris yra lietuviška M. Lutherio Mažojo katekizmo versija. Nelietuviškose liuteronų parapijose buvo vartojamas M. Lutherio Mažasis katekizmas.

Reformatų bažnyčioje ypatingą svarbą užima „Ženevos“ ir „Heidelbergo“ katekizmai.
 

Mažvydas, Martynas (prieš 1520–1563). Katekizmas : fotografuotinis ir transponuotas tekstai. – Vilnius, 1997.

Ši, pirmoji spausdinta knyga lietuvių kalba ( Karaliaučiuje, J. Veinreicho sp., 1547), išleista Prūsijos iždo lėšomis 200-300 egz. tiražu. Ji skirta Mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigams mokyti žmones tikybos pagrindų.
LK-20/5474

 

Seklucjan, Jan. Katechismu text prosti dla prostego ludu. – W Pruskim Krolewczu : w drukarni Jana Weinreicha, 1545. – [16] p. : frontisp.; 8° (17 cm).

Jano Seklucjano (apie 1510–1578), lenkų pamokslininko ir raštijos veikėjo, Karaliaučiuje išleistu Katekizmu sekė pirmosios lietuviškos knygos autorius M. Mažvydas, rengdamas lietuviškąjį katekizmą.
L-16/61

 

Luther, Martin. Enchiridion. Catechismas maszas ... – [Karaliaučius] : ischspaustas per Jona Fabritiu, 1612. – [87] p. : inic., vinj.; 4° (18 cm).

Enchiridioną išvertė ir 1575 m. Karaliaučiuje paskelbė Baltramiejus Vilentas (apie 1525–1587). Šis ir Evangelijų bei epistolų B. Vilento vertimai, Lozoriaus Zengštoko (Sengstack; 1562–1621) pataisyti ir atnaujinti, kartu išleisti su pastarojo sudarytu giesmynu Giesmės krikščioniškos. Tai – leidybos konvoliutas, skirtas evangelikų liuteronų mokymui ir apeigoms.
LK-17/6

 

Gilowski, Paweł (1534–1595). Wykład katechizmu ... [Katekizmo išdėstymas]. – W Zeymach : nakładem ... Doroty Samboreckiey ... , 1605 ([Wilno?] : drukował Jaqkub Markowicz}. – [1], 408, [6], 5, [10], 88 lap. : herbas, inic., vinj.; 4° (18 cm).

Tuo metu Žeimiuose (Kauno pavietas) spaustuvės nebuvo. Miestelio dvarininkė Darata Samboreckaitė-Zavišienė – evangelikų reformatų Bažnyčios rėmėja, tad knygos leidėjas galėjo nurodyti ne jos išspausdinimo, bet parengimo vietą, juoba, kad pratarmę, skirtą miestelio savininkei, parašė Žeimių pamokslininkas Jokūbas Cešickis (Jakub Cieszicki).

Jokūbas Morkūnas (m. po 1607) – pirmas lietuvis spaustuvininkas, spausdinęs Vilniuje 1592–1607, ir evangelikų reformatų raštų lenkų bei lietuvių kalbomis rengėjas ir leidėjas.
L-17/102

 

1598 metų Merkelio Petkevičiaus Katekizmas. – 2-asis leidimas (fotografuorinis). – Kaunas, 1939.

Merkelio Petkevičiaus (apie 1550–1608) Katekizmas sudarytojo lėšomis išspausdintas Vilniuje dviem – lenkų ir lietuvių – kalbomis. Tai pirmoji evangelikų reformatų knyga lietuvių kalba Lietuvoje.
LK-20/40

 

XVI a. pab. Vilniaus miesto panorama iš Georgo Bruino Pasaulio miestų atlaso (Kelnas, 1572–1617).
K-727